Gegužės 17 d. Zygmantiškės miške urėdijos darbuotojai aptiko apirusį vyro kūną. Paaiškėjo, jog tai prieš mėnesį dingusio 87 metų Lukšių miestelio gyventojo B. A. palaikai.

Pensininkas gyveno Lukšiuose dukros namuose, sirgo senatvine demencija. Garbaus amžiaus vyras labai mėgo vaikščioti Lukšių miestelio gatvėmis, pailsėti prisėsdavo autobusų stotelėje ar seniūnijoje.

Savaitės pradžioje rajono specialiųjų tarnybų darbuotojai vyko į iškvietimą Griškabūdžio seniūnijoje.

Gegužės 16 d. apie 20 val. rajono gyventojas policijai pranešė, kad jis negali patekti į savo tėvo (79 m.)  butą, esantį Griškabūdžio seniūnijos Patašinės kaime. Sunerimęs sūnus informavo, kad tėvas skundėsi prasta sveikata, kvietėsi greitosios medicinos darbuotojus, kad mato pro langą ant grindų gulintį ir nejudantį tėvą. Atvykus policijos pareigūnams ir medikams buvo išlaužtos buto durys ir patekta į vidų, kur rastas vyro kūnas.

„Draugo“ inf.

Gegužės 17 d. policija gavo pranešimą, kad apie apie 6 val. Sudargo seniūnijos Kirslių kaime esančiame tvenkinyje rastas galimai nuskendusio vyriškio (65 m.) kūnas. Kūnas be išorinių smurto žymių.

Gegužės 17 d. rajono gyventoja policijai pranešė, kad 15 val. buvo įsibrauta į jos gyvenamąjį namą, esantį Kriūkuose Smėlio gatvėje, ir pagrobti maisto produktai, kurių vertė 24 eurai. Turtas nedraustas, apsauginė signalizacija neįrengta.

Jau dešimt metų veikiantis privatus Čekauskų muziejus, kuriame sukaupta virš dviejų tūkstančių eksponatų, šeštadienį oficialiai persikėlė į naujas patalpas. Lekėtiškių šeima savo gyvenimą paskyrė etnografinių eksponatų kaupimui, zanavykiškumui puoselėti, kiek primirštiems darbo įrankiams suteikė antrąjį kvėpavimą.

Šventę pradėjusi Čekauskų dukra Giulija simbolinę juostelę perkirpti pakvietė tėvelius Liną ir Gintą Čekauskus bei nemažai prie statybų prisidėjusį tėvo brolį Romą Čekauską. Muziejaus šeimininkams buvo įteiktas simbolinis raktas, o muziejaus naująją iškabą atidengė jos autorius tautodailininkas kriūkietis Gediminas Jėčys. Pastatą pašventinęs Lekėčių klebonas Audrius Kurapka pasidžiaugė, kad muziejaus atidarymas įvyko Dievo gailestingumo metais – Dievas davė malonių žmonėms, kad jie kurtų tokius gražius ir prasmingus darbus, ir visus pakvietė bendrai maldai.

Danutė ir Sigitas Zagurskiai iš Žvirgždaičių šeštadienį atšventė savo auksines vestuves. Su auksine pora kalbėjomės apie jų praeitį, dabartį, apie sėkmingo gyvenimo santuokoje receptą.

Pora aukso žiedus sumainė, kai Danutei buvo dvidešimt dveji, o Sigitui – dvidešimt ketveri. Auksines vestuves atšventę D. ir S. Zagurskiai vaikystėje gyveno kaimynystėje, Sigitas draugavo su Danutės broliais. Augant ir Danutės su Sigitu bendravimas dažnėjo, jie pamilo vienas kitą, ilgą laiką draugavo, o Sigitui grįžus iš kariuomenės nusprendė susituokti.

Šakiuose įsikūrusi UAB „Zanavykų optika“, vadovaujama gydytojos Zitos Gyvytės, nuolat atsinaujina. Vadovė stengiasi patenkinti visus klientų poreikius. Juk daug maloniau užeiti ten, kur viskas gražu, sutvarkyta, o svarbiausia – naudojama šiuolaikinė įranga.

Z. Gyvytė pasakojo, jog apie optikos atnaujinimą galvojo jau kelerius metus, nes, savaime suprantama, viskas sensta, todėl nuo šių metų žiemos pradėti remonto darbai. Kaip pasakojo gydytoja, žiemos metu buvo išdažytos patalpos, pakeisti baldai, atnaujinta medicininė įranga. Orams atšilus, imtasi lauko remonto darbų.

Gardino mieste buvo surengtos nedidelės iškilmingos laivo palydėtuvės. Sveikinimo žodžius tarė Baltarusijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Korolis, Lietuvos Generalinis konsulas Gardine Genadijus Mackelis, Gardino srities vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas Viktoras Liskovičius ir VšĮ Nemuno euroregiono Marijampolės biuro direktorius Gintaras Skamaročius. Susėdę į laivą „Olga Solomova“, maždaug 60 Lietuvos ir Baltarusijos diplomatų, pasienio tarnybų, savivaldybių vadovų ir specialistų, Jungtinio sekretoriato, kitų svečių atplaukė į Baltarusijos ir Lietuvos pasienį. Privalkos pasienio poste jie sustojo pasų ir muitinės patikrai, o netrukus kitapus upės jau pasiekė Švendubrės postą Lietuvos pusėje, kuris oficialiai buvo atidarytas praėjusių metų lapkričio 18 d.

Praėjusį penktadienį Griškabūdžio kultūros centro jaunimo teatro kolektyvas, vadovaujamas Rasos Uzialienės, žiūrovus pakvietė į spektaklio „Škac, mirtie, visados škac“ premjerą.

Griškabūdžio kultūros centro jaunimo teatras gyvuoja nuo 2000-ųjų ir, kaip pasakojo R. Uzialienė, kiekvienais metais stengiasi žiūrovams parodyti po naują spektaklį. Jaunimo teatre vaidina Griškabūdžio gimnazijos  moksleiviai. Teatro vadovė minėjo, jog itin sunku skirtis su jau užaugusiais ir scenai pasiruošusiais žmonėmis. Juos keičia kiti moksleiviai – ir taip kasmet. Kita vertus, tai galimybė susitikti ir susipažinti su vis naujais žmonėmis.