Edukacinė duonos kepimo programa – nuo spragilo iki kepalo

Zanavykų muziejus jau tryliktus metus organizuojantis edukacinę duonos kepimo programą, šiais metais ją pristatė Rigimanto ir Rasos Stanaičių sodyboje, Adomiškių kaime. Rugsėjo 18 d. visi besidomintys duonos kepimo tradicijomis rinkosi į renginį „Duonos kelias nuo grūdo iki stalo“.
Nuotr. Jaunieji renginio svečiai galėjo patys išmėginti senovišką grūdų kūlimo būdą spragilais, vėliau – jų malimą girnomis.
„Nuo seno mūsų protėviams duona buvo šventas dalykas“, – sako sodybos šeimininkas.
Daug prietarų, susijusių su pagarba duonai, yra išlikę ir iki šių dienų. Duonos negalima apverstos guldyti, bet kaip pjaustyti, nepagarbiai su ja elgtis. Kad duoną lietuviai nepaprastai gerbė, rodo mūsų tautos pasaulėžiūra, tikėjimas, papročiai, apeigos. Dar neseniai buvo gyvas paprotys: nukritusį duonos gabalėlį žmonės pagarbiai pakeldavo, pabučiuodavo ir suvalgydavo. Tai būdavo duonos atsiprašymas už neatsargų elgesį. Duona – pagrindinis ir svarbiausias žmonių maistas – lydėjo žmogų nuo lopšio iki karsto. Su duona sutikdavo ir išleisdavo garbingą svečią. Duoną nešdavosi eidami į svečius, taip pat grįždami parsinešdavo tų namų duonos. Žmonės, statydami namus, duoną dėdavo į pamatus, tikėdami, kad niekada jos nestigs. Be to, buvo manoma, kad po pamatais padėta duona saugo namus nuo piktų dvasių, gaisro. Tačiau svarbiausia, anot R. Stanaičio, tais laikais buvo užauginti rugius, kad ištisus metus nepritrūktų kasdieninės duonos, nes nuo rugio varpos duona ir prasidėdavo.
Skaityti daugiau... Komentuoti
UAB „Lukšių pieninė“ atsivėrė prekybiniai keliai į Iraną

Kol viso pasaulio bendrovės tik dairosi į po sankcijų atšaukimo atsivėrusį Iraną, UAB „Lukšių pieninė“ džiaugiasi atradusi prekybinius kelius su šia 80 milijonų vartotojų turinčia ir antra didžiausių Vidurio Rytų regiono rinka. Prieš gerą savaitę „Lukšių pieninės“ direktorius Genadijus Butkus gavo Irano vyriausybės leidimą, kuris suteikia galimybę įmonei eksportuoti savo produkciją į šią šalį.
Nuotr. Prieš gerą savaitę „Lukšių pieninės“ direktorius Genadijus Butkus gavo Irano vyriausybės Halal sertifikatą, kuris suteikia galimybę įmonei eksportuoti savo produkciją į šią šalį.
Pirmieji keliai „Lukšių pieninės“ direktoriaus G. Butkaus atverti į uždarą islamo šalį dar šių metų pavasarį. Tada jis tapo bendrovių „Marijampolės pieno konservai“ ir „Lukšių pieninė“ oficialiu atstovu Irano šalyje. Nuo tada užsimezgę prekybiniai ryšiai su šia turtinga islamo valstybe tik stiprėjo, o po gero pusmečio „Lukšių pieninė“ oficialiai tapo įmone, kuri gali pieno produktus eksportuoti į Iraną. Vyriausybinį leidimą eksportuoti pieno produktus kol kas gavo tik dvi Europos Sąjungos šalys – tai mūsų minėta įmonė bei dar viena Vokietijos pieno produktų gamintoja. Kaip sako „Lukšių pieninės“ direktorius G. Butkus, kelias į šią Vidurio Rytų regioną rinką nebuvo lengvas. Ieškoti jo pradėjo patys įmonės vadovai tiesiogiai, ne per jokias organizacijas.
Nuo telefoninių sukčių aferos išgelbėjo artimųjų budrumas

Atrodo, žiniasklaida lūžta nuo įspėjimų saugotis telefoninių sukčių, tačiau paskambinus artimuoju apsimetusiems apgavikams, vyresnio amžiaus žmonės vis dar dažnai tampa jų aukomis. Panaši istorija atsitiko ir vienai mūsų rajono gyventojai, tačiau ją nuo sukčių išgelbėjo du dalykai – tuščia piniginė ir artimųjų budrumas.
Nuotr. Telefoniniai sukčiai 77 m. pensininkę įtikinėjo, kad jos dukra padarė sužalojimą, už kurį reikia sumokėti 6 tūkst. eurų nukentėjusio vaiko tėvams.
Atokiame Šakių rajono vienkiemyje gyvenanti 77 m. moteris nenori viešinti nei savo gyvenamosios vietos, nei asmeninių duomenų dėl to, kad bijo sulaukti savo namuose netikėtų svečių, kurie žadėjo atvykti paimti pinigų už dukros padarytą žalą. Pavadinkime senolę Onute. Jos papasakota istorija apie telefoninių sukčių skambutį niekuo nesiskiria nuo daugelio kitų panašių istorijų. Moteris pripažįsta – būtų atidavusi sukčiams paskutinius pinigus, jeigu ji tų pinigų būtų tuo metu turėjusi. Vos per žingsnį netapusi aferistų auka, senolė sako, kad vieną gražią popietę sulaukė skambučio į fiksuoto ryšio telefoną. Skambino moteris, bet jos balsas Onutei pasirodė nepažįstamas. Tačiau senutę suglumino tai, kad ši pradėjo klausinėti, kaip ji gyvenanti ir kokia jos sveikata. Taip elgiasi į užsienį išvykusi uždarbiauti Onutės dukra – nuolat skambina, domisi jos savijauta. Tad Onutė nieko nelaukusi išsitarė savo dukros vardą:
Šakiečiai rūpinasi savo ir vaikų akimis

Prieš 4 mėn. Šakiuose atsidariusios optikos „Žvilgsnis“ vadovė gydytoja Gitana Bacevičienė pasakojo, jog optikos atidarymas – išsipildžiusi sena, bene 12 metų, gydytojos svajonė. Su G. Bacevičiene kalbėjomės apie vaikų regą, akių sveikatą.
Nuotr. Šakiečiai lankosi optikoje bei itin atsakingai rūpinasi savo ir vaikų akimis.
Sergančių akių ligomis daugėja
Gydytoja pasakojo, jog kasmet daugėja žmonių, sergančių įvairiomis akių ligomis ar turinčių regėjimo sutrikimų, kurie neretai nustatomi jau ikimokyklinio amžiaus vaikams, tačiau jų padaugėja sulaukus mokyklinio amžiaus.
Kaip rūpinatės regėjimu?

Aš rūpinuosi savo regėjimu atsakingai. Nors gatvėje akinių nenešioju, bet jie man reikalingi, kai skaitau arba dirbu kompiuteriu. Taip pat siunčiuosi iš Švedijos specialius regėjimą gerinančius papildus su mėlynėmis. Ten augančios mėlynės yra sveikos akims, tad šiuos papildus geriu reguliariai. Ar tie papildai padeda, nežinau, bet nuo to laiko, kai juos geriu, regėjimas bent jau nepablogėjo, vadinasi, padeda.

Mano regėjimas labai geras – nereikia dar akinių nei skaitant, nei į tolį žiūrint. Tačiau kartą per metus nueinu profilaktiškai pasitikrinti regėjimo į Šakiuose esančius optikos kabinetus. Jokių papildų ar specialių priemonių, kurios gerintų regėjimą, nevartoju.
Gyventojams pristatė planuojamus atlikti geologinius tyrimus

Nuotr. Geologas nuskaito informaciją apie žemės išteklių – naftą. Įmonės „Geobaltic” nuotrauka.
Į susitikimus atvykę šiose teritorijose žemės sklypus dirbantys asmenys sužinojo, kaip nuo lapkričio iki balandžio bus atliekami geologiniai tyrimai – naftos žvalgybos darbai.
„Draugas” jau rašė, kad Aplinkos ministerijos skelbtą naftos naudojimo Kudirkos-Kybartų plote konkursą laimėjo UAB „Diseta”. Būtent sutartis su Vyriausybe „Disetą” įpareigoja išsiaiškinti, kiek naftos yra Šakių ir Vilkaviškio rajonuose plytinčiuose telkiniuose. Šios įmonės atstovai planuojamus naftos žvalgybos darbus, kuriuos atliks jų partneriai „Geobaltic”, vasaros pabaigoje pristatė Šakių savivaldybės vadovams.
„Draugas” jau rašė, kad Aplinkos ministerijos skelbtą naftos naudojimo Kudirkos-Kybartų plote konkursą laimėjo UAB „Diseta”. Būtent sutartis su Vyriausybe „Disetą” įpareigoja išsiaiškinti, kiek naftos yra Šakių ir Vilkaviškio rajonuose plytinčiuose telkiniuose. Šios įmonės atstovai planuojamus naftos žvalgybos darbus, kuriuos atliks jų partneriai „Geobaltic”, vasaros pabaigoje pristatė Šakių savivaldybės vadovams.
Apeliacinis teismas mero skundą nagrinės tik kitąmet

Balandžio 2 d. Lietuvos apeliaciniame teisme turėjo būti pradėtas nagrinėti rajono savivaldybės mero J. Bertašiaus apeliacinis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio. Juo J. Bertašius buvo pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu. Merui buvo skirta 146 MGL (18 980 lt) bauda. Meras buvo išteisintas dėl piktnaudžiavimo ir dėl kurstymo bei padėjimo iššvaistyti turtą.
Lietuvos apeliacinis teismas skundo nagrinėjimą atidėjo 2015 m. rugsėjo 18 d. Į šį teismo posėdį dėmesį atkreipti prašęs ponas Vytautas redakcijai atsiųstame laiške rašo (kalba netaisyta – red.): „Noriu jūsų atstovaujamos žiniasklaidos įstaigos paprašyti atkreipti dėmesį į vieną Lietuvos apeliacinio teismo bylos nagrinėjimą dėl Šakių r. mero J. Bertašiaus skundo nuosprendžio apskundimo. J. Bertašius tiesioginiu meru buvo išrinktas šiemet ketvirtai kadencijai ir jo iniciatyva paskirta nauja savivaldybės administracijos vadovybė kelia šiurpą net paprastiems rajono gyventojams. Už galvų susiėmę nuo dabartinio administracijos direktoriaus E. Sniečkaus veiklos, nors dar nepraėjo nei pusę metų. Prašome atkreipti į šį procesą ypatingą dėmesį, nes net paprasti žmonės kalba, kad teismo procesas bus vilkinamas ir dar kartą atidėtas, gal tas viešas dėmesys kažkaip kitaip paveiks...“
Iš dabarties į praeitį: žvilgsnis į partizaninį judėjimą

Nuotr. Švietėjiškoje konferencijoje prisiminimais dalijosi lekėtiškis Zenonas Rakauskas.
Penktadienį Zanavykų muziejuje moksleiviai buvo pakviesti į švietėjišką konferenciją tema „Paveldėkime savo ateitį, sužinodami daugiau apie partizanų pasipriešinimą Šakių rajone“, skirtą Europos paveldo dienos paminėjimui.
Kaip žinia, pasibaigus laisvės kovoms, okupuotoje Lietuvoje kurį laiką partizanų vardas iš viso nebuvo minimas. 1959 m. okupacinė valdžia pradėjo šmeižto kampaniją: rengtos tendencingos propagandinės publikacijos, radijo laidos, kurti kino filmai, rašytos apybraižos, kuriose partizanai vadinti banditais ir kaltinti nekaltų žmonių žudymu. Partizaninis karas buvo traktuojamas ne kaip išsivaduojamasis judėjimas, o kaip klasių kova, „buožių“ pasipriešinimas socialistinei santvarkai. Falsifikuojant faktus siekta suniekinti laisvės kovas, iš atminties ištrinti partizanų žygius, sunaikinti bet kokius pėdsakus apie pastangas atkurti Lietuvos valstybingumą. Savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus specialistų organizuotoje konferencijoje išsamiai su partizaniniu judėjimu moksleivius supažindino Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoja, doktorantė A. Petrauskienė. Atkreipė mėnesį, jog partizanų pagrindinis šūkis – „Atiduok Tėvynei, ką privalai“, o palinkėjimas „Laisvės“.
Paskutinės naujienos
Populiarios naujienos
UAB "Daugtaškis" 2008-2022 Visos teisės saugomos