Liepos 21 d. Šakių gyventoja (82 m.) policijai pranešė, kad apie 17 val., jai sėdint ant suolelio prie bibliotekos, esančios Šakiuose Gimnazijos g., staiga iš nugaros priėjęs nepažįstamas vaikinas stvėrė moters piniginę, kurioje buvo 75 eurai, asmens dokumentai, įvairios nuolaidų kortelės, ir pasišalino nežinoma kryptimi. Piniginė buvo įdėta į pintinę, buvusią šalia jos ant suolelio. Nuostolis 80 eurų.

Liepos 22 d. Lekėčiuose rastas vyro (61 m.) kūnas be išorinių smurto žymių. Mirties priežasčiai nustatyti kūnas pristatytas į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyrių.

Šiemet, Gelgaudiškį paskelbus mažąja Lietuvos kultūros sostine, daugelio akys nukrypo į kultūros centro veiklą – kuo kultūros artojai nustebins šio miestelio gyventojus ir dvaro lankytojus? Šį mėnesį sukako metai, kai kultūros centro direktore darbuojasi Diana Šležienė. Ta proga su ja ir kalbamės apie kasdienius džiaugsmus ir kultūros sostinės iššūkius.

Prieš tapdama kultūros centro direktore D. Šležienė dirbo Gelgaudiškio dvaro turizmo administratore ir matė šalia dirbančio tuomečio direktoriaus Edgaro Pilypaičio darbotvarkę, t. y. darbą be darbo valandų. Praėjusių metų vasarą priėmusi siūlymą užimti jo vietą, ji jau žinojo, kokie iššūkiai laukia. Bet, pasak pašnekovės, jei savo darbą mėgsti, jis niekada nebus sunkus.

Slavikų seniūnijoje, pamiškėje įsikūrusioje Vaitonių sodyboje, kiekvieną atvykėlį pasitinka aštuoniese: keturi kurtsharai, vokiečių aviganis, Labradoro retriveris, prancūzų buldogas ir biglis. Tai šios sodybos šeimininkės Redos Vaitonienės ir jos vaikų Mildos ir Mindaugo augintiniai, apie kuriuos ir papasakosime.

R. Vaitonienė nuo vaikystės mylėjo šunis: jeigu atbėgdavo iš kaimo koks šunelis, tai jį priglausdavo ir juo rūpindavosi, vėliau kaimo žmonės nešdavo savo augintinius jai. Taip atsitiko ir prieš 11 metų: žmonės atidavė prancūzų buldogą, kurį Vaitoniai pavadino Bartu – jis yra sodybos senbuvis. Prieš ketverius metus Vaitoniai nusprendė, kad norėtų auginti kurtsharus (medžioklinius šunis) ir nusipirko dvi kalytes, kurias pavadino Lora ir Aira. Lora jau susilaukė dešimties palikuonių, du jų liko pas Vaitonius: kurtsharu Džiugu rūpinasi dukra Milda, o Dodžu sūnus Mindaugas.

Susirišęs plaukus į uodegą, su juoda skrybėle – Zuzė (Juozas Bacevičius) gatvėje atpažįstamas net vaikų, o Kriūkai ir Žiobrinių šventė be jo tiesiog neįsivaizduojama.

Su ką tik 54-erių metų gimtadienį atšventusiu dainininku kalbamės Gerdžiūnų laisvalaikio salėje, kur jis dirba renginių organizatoriumi. Zuzė groja mušamaisiais Kriūkų seniūnijos kapeloje „Panemunys“, Šakių rajono gitaristų klube – gitara, tačiau muzikos mokyklos nelankė ir natų nepažįsta. Dainuoti Zuzė mokėsi klausydamas Stasio Povilaičio dainų.

Pastarosios dienos užkietėjusiems grybautojams ar mėgėjams – tarsi rojus: miškai pilni grybų, rodos, tik imk ir neškis. Mūsų rajono gyventojai taip pat nesnaudžia ir vyksta į savo pamėgtus miškus grybauti.

Ritinių kaime gyvenanti Lina Urbutytė pasakojo, jog nuo mažens ir uogauja, ir grybauja – tai tampa kuo puikiausiu vasaros pragyvenimo šaltiniu. Moteris pasakojo, kad su šeima šį sezoną pirmą kartą grybauti vyko prieš dvi savaites, tačiau ne ką pešė – grįžo tik su keliais raudonviršiais. Tačiau praėjusios savaitės pabaiga ir ši savaitė atpirko visus nusivylimus, mat palankus oras grybus augina tarsi ant mielių.

Šakių savivaldybė ketina perpirkti senus vandens tinkus iš Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės. Ši aktualija buvo aptarta Kontrolės komisijos posėdžio metu (pirmininkas Mindaugas Tarnauskas).

Prieita prie išvados, kad reikia derėtis dėl tinklų išpirkimo kainos. Sugalvota, kad derybinei grupei galėtų priklausyti Kontrolės komisijos pirmininkas Mindaugas Tarnauskas, administracijos direktorius Evaldas Sniečkus, UAB „Šakių vandenys“ direktorius Kęstutis Vilkauskas ir kt. Jie važiuotų derėtis dėl žemesnės tinklų pardavimo kainos su Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovu Petru Puskunigiu.

Dėl valdybų steigimo nebuvo susilaukta bendro pritarimo, jam pritarė tik konservatorių frakcija.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija į valdybas žiūri atsargiai, nes nemato aiškios valdybų veiklos koncepcijos. Jei valdyba nefunkcionuos, tai jos buvimas taps našta: savivaldybės administracija turės prižiūrėti ne tik direktoriaus, bet ir valdybos darbą.

Šakių miškų urėdijos pastate pradėti rekonstrukcijos darbai. Jų vertė sieks apie 200 tūkst. eurų. Pastato rekonstrukcijai pritarė ir Generalinė miškų urėdija.

Iš išorės dar visai neblogai atrodantį 1973 m. statytą pastatą nuspręsta atnaujinti.

„Rekonstrukciją paskatino blogėjančios administracijos darbuotojų darbo sąlygos ir, aišku, noras gyventi ekonomiškiau“, – sako šiuo metu laikinai urėdą pavaduojantis Gintaras Bacevičius. Pirmiausia bus atnaujinti darbo kabinetai, kuriuose, anot G. Bacevičiaus, dirbti buvo sudėtinga: žiemą patalpos šaltos, vasarą įkaisdavo iki 30 laipsnių karščio. Nustatytų reikalavimų visiškai neatitiko serverinės patalpos.