Kol jaunesnio amžiaus esi, tai tie šiek tiek nelygūs šaligatviai netrukdo. Šakiai dabar labai gražiai tvarkomi, gal galėtų šaligatviai būti dar geresni, bet turbūt tai priklauso nuo to, kiek miestas tuo momentu turi lėšų. Pinigai viską lemia.

 

 

 

 

 

Šakiuose viskas labai gražu – kai atvažiuoju, matau vis klojamus naujus šaligatvius. Norėtųsi, kad ir pas mus, Gelgaudiškyje, tvarkytų pėsčiųjų takus. Atrodo, tas pats rajonas, tačiau šaligatvių būklė Gelgaudiškyje ir Šakių mieste labai skiriasi.

 

 

 

 

 

 

 

Kaskart vis įspūdingesnius koncertus kraštiečiams organizuojanti festivalio iniciatorė Šakių rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Julė Kasparevičienė sako: šalies muzikantai nori sugrįžti ir koncertuoti Šakiuose.

 

 

Prieš dvejus metus VšĮ „Mano skveras“ iš savo lėšų pakeitė J. Lingio parko suoliukus ir paskyrė tam 5792 eurų (20 tūkst. litų). Tačiau, pasirodo, ne visi kraštiečiai vertina atliktus gerus darbus, nes vienas iš suoliukų jau nuniokotas – išmargintas įvairiais užrašais.

„Tvarkau Šakius“ grupėje atsiradus šiai nuotraukai pasipylė šakiečių komentarai apie tai, kaip miesto gyventojai netausoja turto, o Algirdas Unguvaitis, vienas iš iniciatyvos „Tvarkau Šakius“ autorių, nusivylęs, jog negerbiamas kitų žmonių darbas.

 

 

Šventę pradėjo vietiniai saviveiklininkai – Slavikų kaimo kapela. Laukdami Mamų ir dukrų kvarteto koncerto, susirinkusieji dalyvavo įvairiuose žaidimuose: grožėjosi muilo burbulų šou, išbandė rankos taiklumą, kalė vinis. Šioje rungtyje dalyvauti nepabūgo ir šventės svečias Seimo narys Mindaugas Bastys, kuris šventės metu įteikė padėką Auksei Kriščiokaitienei už aktyvų dalyvavimą Slavikų seniūnijos bendruomenės gyvenime.

 

Kudirkos Naumiestyje R. Šimašių labiausiai sudomino liaudies menininko Prano Sederevičiaus skulptūrų ansamblis. Vilniaus meras socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino nuotrauka, kurioje įamžintos minėtosios skulptūros. R. Šimašius socialinio tinklo vartotojų retoriškai klausė, ar Vilniuje nereikėtų panašių skulptūrų.

Skulptūrų ansamblis sukurtas 1951-1979 m., jį sudaro virš 20 skulptūrų – cementinių, betoninių su metalo konstrukcijomis viduje, polichromuotų dekoratyvinių skulptūrų. Tai bene vienintelis Lietuvoje panašaus pobūdžio primityviojo liaudies meno pavyzdys.

„Draugo“ inf.

 

Į tribūną kalbėti atėjusi Gelgaudiškio bendruomenės pirmininko pavaduotoja Genė Žilinskienė teigė, kad šiuo bendruomenės prašymu siekiama žengti pirmus žingsnius blaivių švenčių link.

„Manome, kad taip sudaromos vienodos sąlygos prekybininkams, prekiaujantiems šventėje. Rajono tarybai priėmus kitokį sprendimą, mūsų šventės sąmata išaugtų. (Žolinėje prekiaujantys prekybininkai taip pat yra šventės rėmėjai, kurie šventei skirtų apie 1,5 tūkst. eurų – red. past.). 2016 metais Gelgaudiškiui tapus Mažąja kultūros sostine, sieksime visiškai atsisakyti prekybos alkoholiniais gėrimais šventėse“, – sakė G. Žilinskienė.

 

Klausimas, kad administracijos direktorius E. Sniečkus galėjo viršyti savo įgaliojimus, iškilo liepos 27 d. Kontrolės komiteto posėdžio metu šio komiteto pirmininkui Mindaugui Tarnauskui. Pastarasis dėl administracijos direktoriaus veiksmų pateikė raštišką paklausimą Vyriausybės atstovui Marijampolės apskrityje P. Uleckui.

 

Per penkias dienas stovykloje apsilankė apie 300 dalyvių. Buvo ir svečių iš Latvijos, Estijos, Baltarusijos. Dieną stovyklos dalyviai susipažindavo su šokio tradicijomis, autentiška Sūduvos krašto šokio kultūra. Pasiklausę praktinių paskaitų, vakare jaunuoliai galėjo pritaikyti savo įgytas žinias praktikoje, nes vyko įvairaus šokio pamokos po atviru dangumi arba dvaro arklidėse. Stovykla buvo organizuojama pagal projektą „Suvalkijos (Sūduvos) etnokultūros savitumo sklaida XII-je tarptautinėje šokių vasaros stovykloje“. Projektą iniciavo ir prie jos organizavimo prisidėjo Zanavykų muziejus.

„Draugo“ inf.