Dešimtą kartą pagerbė Novužės krašto vaikus

Praėjusią savaitę Šakių viešojoje bibliotekoje pristatytas enciklopedinio pobūdžio leidinio „Novužės krašto vaikai“ dešimtas tomas, kuriame aprašyta 140 iškilių zanavykų, gimusių 1935–1948 m.

Dešimtąjį knygos tomą, kurį parengė Bernardas Aleknavičius ir Sigitas Kumetaitis, išleido Klaipėdoje įsikūrusi leidykla „Druka“. Vartydami paskutinįjį tomą skaitytojai jame ras tokius žmones kaip rajono savivaldybės mero ir administracijos direktoriaus pareigas ėjusį, dabar savivaldybės taryboje besidarbuojantį Juozą Puodžiukaitį, poetes Valdą Daunienę, Danutę Batisienę, fotografą Viktorą Vilčinską ir kt.

 

Iliustruotas unikalus biografinis žinynas pasakoja apie iš Zanavykų krašto kilusius arba ilgai čia gyvenusius ir daug kraštui nuveikusius žmones pradedant XVIII a. Parengti tokį leidinį sumanyta dar gilios stagnacijos metais, o užmojis pradėtas realizuoti atgavus nepriklausomybę.

Straipsnyje „Leidinys apie iškiliuosius kraštiečius“ žurnalistas Romas Bacevičius rašė: „Pritariant sumanymui ir remiant tuometiniam Aukštosios Panemunės parapijos klebonui kanauninkui Pranui Liutvinui, kilusiam iš šio krašto, Lietuvos ir Lenkijos keliais leidinio autoriai nuvažiavo dešimtis tūkstančių kilometrų. Padaryta keletas tūkstančių fotografijų, parengta apie 2000 biografijų ir autobiografijų. Iš viso autoriai planavo per 20 metų išleisti 10 tomų „Novužės krašto vaikų“ ir vieną papildymo tomą.“

B. Aleknavičius kalbą pradėjo mėgindamas suskaičiuoti, kiek kartų su visais jau yra susitikęs Šakių viešosios bibliotekos salėje ir kiek veidų jam nebe pirmąsyk matyti.

„Prieš 54 metus, atvažiavęs į Klaipėdą, pradėjau domėtis mažąja Lietuva, o pastarasis domėjimasis pagimdė kitą mintį – susidomėjimą zanavykais. Pasirodo, kad zanavykų ir mažosios Lietuvos gyventojų šaknys yra panašios“, – kalbėjo B. Aleknavičius.

Beje, iki aštunto tomo „Novužės krašto vaikus“ B. Aleknavičius ruošė ir leido su savo broliu Vincentu, tačiau, kaip sakė B. Aleknavičius, išleidus aštuntąjį tomą jų keliai išsiskyrė.

„O išsiskyrė dėl to, kad jis pasakė: „O kas atsakys, jei kuris nors iš jaunesnių zanavykų, patekęs į šį leidinį, pateks ir į teisėsaugos akiratį?“ Tai pasakęs jis kategoriškai pareiškė, kad daugiau prie šio leidinio nebeprisidės“, – komentavo B. Aleknavičius.

Nuotr. Sigitas Kumetaitis susirinkusiems papasakojo apie „Novužės krašto vaikų“ rašymo ir leidimo istoriją.

Tačiau, anot pašnekovo, brolis Vincentas pasiūlė puikų žmogų – S. Kumetaitį, kuris tapo 9 ir 10 tomų bendraautoriumi. Tiesa, pastarieji tomai galėjo ir neišvysti dienos šviesos, nes jų niekas finansiškai neparėmė. B. Aleknavičiaus teigimu, „Druka“ ir jos redaktorė Rita Maksimavičienė surizikavo ir leidinį spausdino.

Baigdamas kalbėti B. Aleknavičius prasitarė, jog su S. Kumetaičiu jau paruošė 70–80 proc. 11 ir 12 tomų. Vildamasis, jog „atsiras jaunesnioji karta, kuri apsiims leisti šį leidinį“, 11 tomo rankraščio nuorašą jis perdavė bibliotekos direktorei Reginai Ūsienei.

„Didžioji rankraščio dalis jau surinkta, bet užbaigti yra sunku. Mūsų nuomone, į šį darbą zanavykai žiūri kaip į nereikalingą. Jei atsiras tokie žmonės, kurie tęs šį darbą, – džiaugsiuosi“, –kalbėjo B. Aleknavičius, aiškindamas, dėl ko nebenori leisti leidinio toliau.

S. Kumetaitis renginio dalyviams papasakojo šio leidinio rašymo ir leidimo istoriją. Pirmoji „Novužės krašto vaikų“ knyga pasirodė 1999 m. Pirmas žmogus, kuris buvo aprašytas knygoje, – kunigas Rapolas Petras Aleknavičius, gimęs 1754 m. Paskutinis pirmajame tome aprašytas žmogus – 1875 m. gimęs Vincas Tamulaitis. Svečias teigė, jog rasti į knygas sudėtų žmonių biografijas ir nuotraukas – nepaprastai sudėtingas ir daug laiko užimantis darbas. Broliai Aleknavičiai vykdavo į kapines, ieškodavo žmonių, kurie turėdavo patekti į „Novužės krašto vaikus“, kapų, ant kurių antkapių įprastai būdavo ir jų nuotraukos, kurias nufotografavę leidinyje panaudodavo kaip portretą.

Nuo pirmo iki aštunto tomo leidimo praėjo dešimtmetis, per kurį susikaupė, pavadinkim taip, pavėluotos medžiagos – pavyzdžiui, duomenys apie kurį nors iškilų zanavyką būdavo atsiunčiami tada, kai tomas jau išleistas. Taip susikaupė medžiaga papildomam „Novužės krašto vaikų“ tomui, kuris buvo išleistas 2015 m.