Tai dienai ruošėmės labai atsakingai.  Niekas tiksliai nežinojo, kiek kaimui stuktelėjo metelių, bet proga - pasakiška. Iš ryto pakirdę, saulutę pasveikinome braukdami nuo plikių prakaitą:
- Velniop tuos dalgius. Kaimo vedėjas pro sukąstus dantis - iškošė.
- Kai dangų raižo kosminiai laivai, mes Grybgalių liaudis, mosuojame rusiškais dalgiais. Pakeles pjauti ir akmenukus dalgiu svaidyti... Pakaks. Gulame į mano geldą ir kius-kius-kius į pačius Šakius - sukomandavo Grybgalių  kaimo vedėjas Rokas.

Pats sukirto rankomis su pardavyklos šefu ir pačią mandriausią benzininę žoliapjovę parsigikaravo... Neatsilikome ir mes, bet tūkstantėlių nemėtėme - už dienų Joninės. Aš turgelyje griebiau pablazgintą "Senator" markės vokietukę, tik kabeliai 100 metrų atskirai pirkti prisiėjo. Suplojau už viską tik 3 "šimšes" ir dar pardavėjas į namus pristatė.

Taip visas kaimas rusiškus dalgius išniekinome ir prie vokiškos technikos prijunkome. Dabar Grybgalių kaime, veja tik centimetro ilgumo, o jau gražumas, o jau lygumas pievučių, kaip suniveliuota... Kiekvienas savo akmenuotas pakeles nusikaukinome. - Mašinerija gudri - vokiška. Akmenukus sutėškė toliau į ganyklas. Nebėda, juk karvės jų neėda, o kaip užstoja su kanopa, tas akmenukas į žemę sulenda.

Taip pasidabinę kiemus, sąskrydį padarėme. Kaip pasiruošime Joninėms? Žaidimų aikštelė - sutvarkyta, blizga kaip šuns kiaušiniai. Vedėjas pakėlė akis į dangų ir ...
- Vyručiai, laužas, malkos, kepsniukai. Iš kur malkutes pasikviesime, jei ne iš pakelės lapuočių, kurie jau gatvę užgožė.  Ir už kvarksėjo benzininė "Varna", o mes tik smulkiname ir artyn numatytos ugniavietės, glėbiais tempiame. Jaunimėlis, kurio jau neliko, smulkias šakeles krūvon sukrovė, gal dar šiek tiek pradžiūs. Ir pagražėjo Grybgalių "Plikių" gatvė. Iš tunelio tik saulės takas - beliko...

Vakare atgulu po medumi kvepiančia liepa, ištiesiu pavargusius strabankus (sutinusias kojeles) ir įsispoksau į dangų. Trinu ašarotas akis kumščiu, ir netikiu... Skraidanti lėkštė,- ne lėkštė, gal greičiau skraidantis puodas, bet violetiniai langai jau aiškiai matosi. Pakibo bjaurybė už kokių 10 metrų ir numetė man virvines kopėčias. Tyku, ramu, jokio garsialio, bandau pasikelti, bet nei kojos, nei rankos nejuda.

Pramerkiu akis jau viduje, guliu ant stiklinio stalo ir galiu judėti. Į klausimus niekas neatsakinėja, tik siunčia įkyrias mintis ir suprantu, kad ir aš turiu kalbėti mintimis. Per daug nevargino siauraakiai, tik parodė blizgantį didelį puodą ir išmetė iš erdvėlaivio;
- Birželio 24-ą, tą puodą atvyksime pasiimti, bet jame turi būti Švyturio alaus - mokysimės jūsų technologijų. Jie perskaitė, kad tai geriausias alus planetoje ir panoro tos technologijos. Tas puodas bus nematomas, kol bus tuščias ir jo niekas negalės paliesti, nes jie taip nori... Patarė niekam nepasakoti, nes vis tiek nepatikės, ir liksiu durneliu.

Grybgaliai jau nuo pat Joninių ryto pradėjo bimbti ir skraidė atsimušdami vieni į kitus - kaip kamanės. Vis tik laužą pavyko įkurti, o ir tuščias ateivių puodas buvo netoliese. Prieš šventes, morkavukė auto parduotuvė mažokai atsivežė "Švyturinio". Man tik trys butelaičiai beliko, o ir tuos pačius turėjau paaukoti draugams iš Paukščių Tako.

Kai tik danguje sublizgo mano žydroji žvaigždutė, pradėjau pilti - alų. Besileidžiant erdvėlaiviui, visi sustingo ir nutilo. Žalia uniforma žmogeliukai, paragavo šašlyko ir pasiėmė Švyturinį - dėkodami mums!!!
Kai tik ateiviai dingo, visi pradėjome girtis, kokie Grybgaliečiai šaunūs ir su ateiviais pabendravome, ir tekančios saulutės sulaukėme. Tik galvos baisiai plyšo, nuo to išreklamuoto Švyturinio alaus. Kad jį kur velnias, galėtų tos aludarių technologijos ir negrąžinti. O jie gyrėsi, tik nektarą geria!!! Šlovė Grybgaliams ir jų bendruomenei, bet visų malkučių taip ir nevaliojome - sukūrenti, dar pakelėje mėtosi. Kai visi nublaivėsime, tai ir susiskaičiuosime, ar visi ??? Gal kokią bobelką vėl bus iš skraidinę...

Grybgaliai, Grybgaliai,
neprilygsta mums, jokie Šilgaliai.
Dievaitis pakelėj grybus augina,
neatsilieka Vidmas, ant kulnų jam
- m i n a -
Vycka technikos - žinovas,
Muntas buvęs - sugėrovas...

Grybgaliečiams beaimanuojant pasirodė persirengėliai - kviesliai.
- Skubėkite visi prie Paliulių ežero - iš atvažiuojančios bričkelės sklido pažįstami balsai...
- Ten pačiame įkarštyje, rajoninis skysto maisto -  mėgėjų sąskrydis.
Išganingąją žinią vežantys kviesliai, neramiai žvilgčiojo į savo keistus laikrodžius: Antoška prie rankos prisirišęs didžiulį, senovinį "Budelniką", o Joska - gaidį... Taip, taip, gyvą gaidį, o kad tas kakariekotų - jį visaip erzino.

Grįžo iš naktinio budėjimo Gamtos apsauga. Nepatikliai nužvelgė gyvulėlių "kotą"- Joską. Užprotokolavo gyvūnų kankinimo atveją ir pareikalavo baudą susimokėti, o patenkintas gaidelis, tik savo antspaudą, pritūpęs ant protokolo uždėjo...

Kviesliai išsidangino savo keliais, o Grybgaliečiai dairosi iki šiol - pasimetę savo mintyse.

Vomas
 
Kalba netaisyta. Redakcija neatsako už rubrikos "Rėžk iš peties" straipsnių turinį.
 

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti


Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos