
Nuotr. Kelionėje keturkojo savininkas privalo turėti Gyvūno augintinio pasą, kuriame būtų veterinarijos gydytojo atžymos apie gyvūnui atliktą vakcinaciją nuo pasiutligės bei kitas privalomas profilaktines priemones.
Būtina mikroschema ir vakcinacija
Keliaujant į Europos Sąjungos šalis ir norint kartu vežtis šunį, katę ar vis labiau populiarėjantį augintinį - šešką, turi būti įmanoma atlikti gyvūno identifikavimą. Tai reiškia, kad jis privalo turėti poodinę mikroschemą, kuri yra maždaug ryžio grūdo dydžio ir veterinarijos gydytojo implantuota gyvūnui po oda kaklo srityje išlieka visam laikui. Prie mikroschemos pridėjus skaitytuvą, ekrane pasirodo unikalus poodinės mikroschemos numeris, kuris yra susietas su augintinio pasu ir padeda išsiaiškinti, ar augintinis vakcinuotas, ar atitinka kitus sveikatos reikalavimus, kam priklauso ir panašiai. „Jeigu gyvūnas turi aiškiai įskaitomą tatuiruotę, padarytą iki 2011 m. liepos 3 dienos, taip pat gali keliauti, tačiau ne į visas ES šalis. Tad geriausia, kad augintinis būtų identifikuotas poodine mikroschema, nors ir turi tatuiruotę“, - aiškino VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotoja R. Sirutkaitytė. Specialistės teigimu, veždamasis katę, šunį ar šešką, savininkas privalo turėti Gyvūno augintinio pasą, kuriame būtų veterinarijos gydytojo atžymos apie gyvūnui atliktą vakcinaciją nuo pasiutligės bei apie kitas privalomas profilaktines priemones, pavyzdžiui, nuo echinokokozės vykstant į tam tikras ES šalis. Vykstant į Angliją, Airiją, Suomiją ir Maltą, likus iki kelionės ne mažiau nei 24 valandoms, gyvūnui būtina duoti vaistų nuo echinokokozės. Svarbu, kad prieš vakcinaciją nuo pasiutligės gyvūnas jau turėtų poodinę mikroschemą. Vežtis į kitą ES šalį augintinį galima, kai nuo vakcinacijos yra praėjusi ne mažiau kaip 21 diena. Jeigu planuojate kelionę ne į ES šalis, o, sakykime, į JAV ar Kanadą, be Gyvūno augintinio paso, būtina pasirūpinti ir veterinarijos sertifikatu. Dėl jo išdavimo reikia kreiptis į teritorinį VMVT padalinį.
Reikalingas kraujo tyrimas dėl pasiutligės
Grįžtant į Lietuvą iš ES šalių, papildomų reikalavimų nėra, tačiau keliaujant į ne ES šalis, kuriose pasiutligės epizootinė situacija yra nepalanki, išvažiuojant reikalaujama turėti pasiutligės antikūnių titro kraujo tyrimo rezultatus. Jų nereikia išvykstant iš Baltarusijos, Rusijos, Norvegijos, Šveicarijos ir kitų šalių. „Šis tyrimas atliekamas praėjus ne mažiau kaip 30 dienų po paskutinės vakcinacijos nuo pasiutligės. Teigiamas tyrimo rezultatas įrašomas į Gyvūno augintinio pasą, taip pat turi būti pridedamas raštiškas laboratorijos patvirtinimas apie atliktą tyrimą ir jo rezultatus. Kaskart vakcinuojant gyvūną nuo pasiutligės, kai dar nebūna pasibaigusi ankstesnė vakcinacija, nereikia pakartotinai daryti antikūnių titro kraujo tyrimo. Jis galioja visą augintinio gyvenimą“, - teigė R.Sirutkaitytė. Svarbu tai, kad šį tyrimą galima atlikti tik Europos Komisijos patvirtintoje laboratorijoje prieš išvykstant su augintiniu į kelionę po šalis, iš kurių grįžtant atgal reikalaujama jo rezultatų. Lietuvoje tokius tyrimus atlieka Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorija. Gyvūno kraujo mėginį turi paimti privatus veterinarijos gydytojas.
Traukinyje, lėktuve, laive
Prieš planuojant kelionę lėktuvu, laivu ar traukiniu, patariama pasidomėti, kokius reikalavimus kelionei su gyvūnu kelia konkreti transporto bendrovė. Dažniausiai kelionės metu gyvūnai turi būti transportavimui skirtoje įrangoje, pavyzdžiui, kelioninėje dėžėje arba narve. Svarbu turėti būtinus dokumentus. Skrendant lėktuvu iki 8 kg sveriančius mažus gyvūnus leidžiama laikyti lėktuvo salone, o didesnius – krovinių skyriuje. Perkant lėktuvo bilietą, būtina pranešti apie gyvūną skrydžių bendrovei ir gauti sutikimą jį gabenti. Išsiruošus į kelionę keltu arba laivu, gyvūną taip pat galima pasiimti kartu. Tačiau kartais šeimininkas turi išsipirkti specialią kajutę arba gyvūnams skirtą specialų narvą, esantį kelte ar laive.
„Draugo“ inf.