„Niūrųjį šeštadienį mane kamavo klausimas: ką daryti? Visą savaitę laukiau dviračių žygio, nors net Naglis Šulija penktadienio vakaro žiniose nežadėjo nieko gero“,- taip apie žygį, skirtą aplankyti rajono dvarus, pradeda pasakoti jo dalyvė Snieguolė Šiupienienė.Nuotr. Sudargo piliakalnių panorama sužavėjo tiek apsilankiusius čia pirmą kartą, tiek tuos, kurie šiuo vaizdu grožėjosi ne sykį.
Žygio dalyviai galėjo tik spėlioti, ką apie juos manė lietingą ir šaltą savaitgalį sutikti pakeleiviai, patogiai sėdintys automobiliuose, arba artimieji, su užuojauta žvelgiantys pro langą.
Tačiau gailėta be reikalo: dviratininkai grįžo namo švytintys ir džiugiai nusiteikę. Žygio dalyvė Snieguolė tikina nesigailinti, kad prisivertė lipti iš lovos ir krautis kuprinę, nors išvažiavus iš namų jau lynojo, o vėliau užklupo ir tikra liūtis. Tačiau apie viską iš pradžių.
Šakiuose susitikę drąsiausi ir blogo oro neišsigandę dviračių entuziastai po trumpo instruktažo pradėjo žygį ir pajudėjo Lukšių link. Pasiekę Zyplius jie aplankė dvarą, naująjį Zanavykų muziejų ir patraukė Ilguvos link. Tiesa, į Betaričės Grincevičiūtės gimtinę jie važiavo pro Kriūkus, tačiau visi buvo entuziastingai nusiteikę ir nesiskundė tokiu kelio „trumpinimu“: juk tai dviračių žygis, kuriame reikia kuo daugiau išvysti ir patirti. Juolab, visi žinojo, jog galutinėje šiandienos stotelėje – Gelgaudiškyje laukia iškūrenta pirtis.
Išgėrę arbatos ir pasigrožėję Nemuno vaizdu nuo Ilguvos dvaro terasos, dviratininkai išskubėjo į Plokščius. „Na ir prasidėjo“,- pagalvoja visi, prisiminę šį etapą, kuris buvo sunkiausias, bet kartu ir pats įsimintiniausias viso žygio metu. Negana to, kad užklupo kiaurai merkianti liūtis, juokais pavertusi apsaugą nuo lietaus, jų laukė ir už Europos Sąjungos lėšas prieš dešimt metų nutiestas dviračių takas, kuris vedė tiesiai per kukurūzų lauką. Juo ne tik nėjo pavažiuoti, bet sunkiai sekėsi ir eiti – dviračiai klimpo molyje, veidu žliaugė lietus, o nugara – prakaitas. Dviratininkams žodis „kukurūzai“ pirmąsias kelias dienas po žygio asocijavosi tikrai ne su krabų lazdelių mišraine, o su nežmoniškomis pastangomis ir vargu judėti į priekį.
Išbridę iš suvalkietiško molio jie pasiekė Plokščius, po to pajudėjo Gelgaudiškio link, kur laukė išsvajotas poilsis. „Super...“- atsidūsta žygeiviai prisiminę palaimą, kuri juos aplankė nulipus nuo dviračių ir atsipalaidavus gerai iškūrentoje pirtyje. Įgavę antrą kvėpavimą jie bendravo ir iki pirmųjų gaidžių dalinosi įspūdžiais.
Antrąją žygio dieną dviratininkai vyko į Kidulių dvarą, paskui į Sudargą, kur dar kartą pasigrožėjo ypatingo grožio piliakalnių panorama. Per Slavikus grįžę į Šakius žygio dalyviai iš viso buvo įveikę 140 kilometrų. Grįžusius namo juos su rūpesčiu veide pasitiko namiškiai, kuriems į klausimą: „Na, kaip..?“, dviratininkai atsakė, kad nėra blogo oro, nėra blogo kelio, nėra negražių vietų.
Dviratininkai dėkoja organizatoriams – laisvalaikio ir sporto klubui „Vėjas“ bei Šešupės euroregiono turizmo informacijos centrui.
„Draugo“ inf.
