Kelionę aplink Lietuvą Šakių gimnazijos dvyliktokas planavo nuo sausio mėnesio. „Pirmiausiai peržiūrėjau visus panašių kelionių įrašus internete. Paskui kokias penkias valandas truko, kol sužiūrėjau visus kelius, o paskui dar tiek pat laiko sugaišau, kol visą savo detalų maršrutą perrašiau į užrašų knygutę“,- pasakojo Marius.

Savo svajonę jis įgyvendino vienas, nors žadėjo prisijungti bendrakeleivių, kurie paskui atkrito. Kelionės pradžioje Marių palydėjo draugas Rokas. „O tai yra labai svarbu, nes kelionės pradžia morališkai yra sunkiausia“,- pasakojo Marius.

Kelionės metu vaikinas keldavosi apie šeštą valandą ryto, mindavo po aštuonias valandas per dieną, įveikdamas apie 150 km. Tinginiauti sau neleido, nes jo tikslas buvo važiuoti pagal nustatytą maršrutą. „Buvo ir sunkių akimirkų, kai skaičiavau kiekvieną įveiktą kilometrą“,- neslėpė Marius. Kai važiuoji dviese – motyvuoji vienas kitą, o kai vykau vienas – turėjau pats motyvuoti save. Bet kuriame taške galėjau patraukti į Šakius ir jau tą pačią ar kitą dieną pas mamą valgyti kotletus. Bet tokių minčių nebuvo“,- pripažino Marius.

Taip jau „nuskilo“, kad kelionės metu šešias dienas lijo lietus ir visąlaik pūtė priešinis arba šoninis vėjas. „Tai labai stabdė mynimą – vidutinis greitis prieš vėją kartais būdavo ir 17 km/val. Aš pats esu didelis, be to, dviratis buvo apkrautas krepšiais, nebuvo aptakumo“,- pasakojo Marius, pats savo dviračio nevaliojęs net panešti. „Stumiant dviratį pandusu neatlaikydavo net stabdžiai, – jis čiuoždavo atgal“,- pasakojo Marius.

Nepaisant intensyvaus mynimo, vaikinas rado laiko aplankyti įvairius turistinius objektus, su smalsumu stebėjo nematytas Lietuvos vietoves.

 

 „Kelionės įspūdžiai  -įvairiaspalviai. Labiausiai nustebino šiaurinė Lietuvos dalis, kurioje iki šiol nėra tekę keliauti. Nesitikėjau, kad pasienis su Latvija bus toks sutvarkytas. Įdomios turistinės vietos, gražūs miestų centrai. Nuo Skuodo per Mažeikius, Biržus Lietuva vis gražėjo– daugėjo dvarų, ežerų. Tiesa, kai nusukau nuo kelio Zarasai - Vilnius, patekau į mažesnius miestelius, kurie įsikūrę pasienyje. Tie kaimai tiesiog pašiurpino, nes tokių apleistų vietų pas mus rajone niekur nesu matęs. Trobos sulinkusios, užuolaidų nėra, žolės iki langų“,- pasakojo Marius.

Su dideliu susidomėjimu jis vyko ir į Visaginą, kur tikėjosi nepamatyti net lietuviškų iškabų, tačiau visi užrašai buvo lietuvių kalba, o vietiniai, nors ir sunkiai, bet laužė liežuvius kalbėdami lietuviškai. Marius pasakojo, jog įdomus kontrastas išvykus iš sostinės buvo Dzūkija, kur pajuto tikrą lietuvišką kaimą su mediniais trobesiais ir išsaugota senovine dvasia. „Kilo įdomus jausmas – vakar važiavai žvelgdamas į dangoraižius Geležinio Vilko gatve, o šiandien prieš save regi seną gražią dzūkišką medinę sodybą“,- prisiminė Marius. Nemalonus nuotykis – Vilniuje jis pametė savo palapinę.

Mariaus kelionę praskaidrino draugai, kurie sutiko Palangoje. Žinodami, kad jis labai mėgsta keptus ant laužo patiekalus ir bulvės su kefyru, suruošė jam gausias vaišes. Vis tik labiausiai jaudinanti akimirka buvo sutiktuvės prie Šakių ženklo, kur jo laukė draugai su vainiku, gėlėmis, šampanu, pyragais ir muzika. „Kirtęs Šakių ženklą ir pamatęs visa tai apsiverkiau kaip maža mergaitė“,- juokėsi Marius.

 

Nakvynės vietos buvo įvairios – nuo keturių žvaigždučių verto kambario iki gyvulių bandos ištryptos ganyklos. „Net pagalvės nereikėjo – grumstas pasitaikė po galva. Įsiraičiau ištryptoje žemėje ir dar visai patogiai išsimiegojau“,- juokėsi Marius. Kur kelionės metu galėtų apsistoti nakčiai, jis specialiai iš anksto nesidomėjo. „Nakvojau palapinėje, susisukęs į miegmaišį po tiltu, pas giminaičius, gaisrinėse.

 

Į kelionę vaikinas vežėsi dujinę viryklę, puodą ir maisto visoms dienoms, nes keliaudamas vienas bijojo, jog apsipirkinėjant gali pavogti prie parduotuvės paliktą dviratį. „Iš tiesų, viską buvau puikiai apskaičiavęs. Jei nebūtų nakvynių pas gimines, man būtų visko tip top užtekę“,- džiaugėsi Marius. Suvalgiau daug avižinių sausainių, apie pusę kilogramo „Gaidelio“, grikių, ryžių, lašinių, dvi rūkytas dešras, dvi dėžutes konservų, pusantro kepalo duonos, 200 g gabalinio cukraus, 3 kg varškės, 800 g. grietinės, išgėriau 4 litrus kefyro, litrą pieno, tirpios kavos indelį“,- vardijo jis savo racioną.

 

Vieną dieną persišaldžiau, nes po apranga nuo lietaus kūnas nekvėpuoja, o ją nusirengus, pučia stiprus vėjas. „Mane perpūtė, atsirado sloga, tačiau nusipirkau citriną ir ryte atsikėliau jau daug sveikesnis“,- pasakojo Marius.

 

 

„Pasaulyje varžybos vyksta arba plente, arba MTB varžybos bekelėje. Mane visada labiau traukė plentas, todėl nusipirkau plentinį dviratį, su kuriuo intensyviai pradėjau treniruotis nuo šių metų pavasario. Į kelius su draugais „išlindome“ vos nutirpus sniegui“,- pasakojo Marius.

Pirmasis jo fizinio pajėgumo išbandymas buvo Bigbank dviračių plento taurės II etapo varžybos, vykusios gegužės mėnesį Kaune. „Pirmasis startas neramino, nežinojau, kas ten laukia – lenktynės grupėje, daug dviratininkų, kelias siauras. Man pasisekė – dukart pasitreniravęs trasoje laimėjau trečiąją vietą. Tai buvo debiutinės varžybos, per kurias pasiektas rezultatas yra toks, kokio kiti ir per visą gyvenimą važiuodami nepasiekia. Galima sakyti, atėjo vaikis iš kaimo pavalgęs lašinių ir laimėjo trečiąją vietą“,- juokėsi Marius.

Kitos varžybos Vilniuje birželio mėnesį jaunuoliui nebuvo tokios sėkmingos – jis leisdamasis nuo kalno nesugebėjo „paimti“ staigaus posūkio ir griuvo, iš viso tose varžybose Marius  griuvo net dukart ir finišavo 22.

Sėkmingiausios buvo liepos mėnesį vykusios Bigbank dviračių plento taurės IV etapo varžybos Šiauliuose, kur vyrų mėgėjų grupėje Marius nugalėjo 209 dalyvius ir iškovojo I vietą. 51 kilometro ilgio trasą (septyni ratai) jis įveikė per 1 val. 18 min. 54 s. Vidutinis laimėtojo greitis buvo 38,8 km/val. „Man buvo didžiulis džiaugsmas. Jei dalyvauji varžybose, vis tiek tikiesi laimėti. Visą savaitę iki varžybų forma buvo superinė, lakstėme rajono keliais su vėjeliu, na ir ką – gavau didelę gražią taurę“,- šypsojosi pašnekovas.

Šį sekmadienį Marius varžysis tų pačių varžybų penktajame etape, kuris vyks Kačerginėje. „Nežinau net ko laukti iš Kačerginės, nelabai man palanki trasa, nes bus nemažai įkalnių, o tuomet pajėgumai labai išsiskiria net ir profesionalų komandose. Įkalnėse išlaikyti visą grupę kartu yra labai sunku, daug kas priklausys nuo varžovų“,- teigė Marius.

Vaikinas neslėpė, kad daugelio miestų komandos jau skatina jį prisijungti, tačiau jis nori važiuoti už Šakius, todėl tikisi ateityje suburti savo komandą ir toliau garsinti Šakių vardą, kuris pamažu tampa vis žinomesnis tarp dviračių mėgėjų.

Paklaustas apie mitybą, Marius teigia kalorijų neskaičiuojantis, tačiau jis įsitikinęs, kad mityba iš principo yra teisinga, nes joje daug baltymų. „Baltymai – pagrindinis raumenų maistas, taigi niekada nevažiuoju tuščiu „baku“. Valgau tai ko noriu, ką esu išbandęs ir prie ko esu įpratęs“,- pasakojo Marius.