
Prieš kurį laiką iš Vokietijos grįžęs Šakių vaikų globos namų direktorius Virginijus Kelertas pasakojo, kad vienas iš jo kelionės tikslų buvo apsilankyti Vechta miesto Vaikų ir jaunuolių globos namuose, kuriems vadovauja Thomas Zellner, dalyvauti keliuose jų Kokybės vadybos grupės posėdžiuose, pasidomėti, kaip ten sprendžiamos globos ir šeimynų duomenų kaupimo problemos.
Nuotr. V. Kelertas (pirmas kairėje), keletą dienų viešėjęs Vechta miesto Vaikų ir jaunimo globos namuose, turėjo galimybę pamatyti, kaip dirba jų speciali Kokybės vadybos grupė, sprendžianti visas globos kokybės problemas.
Pasak Šakių vaikų globos namų direktoriaus, domėtis, kaip šeimyninių vaikų globos namų modelis veikia kitose Europos šalyse, tarp jų ir Vokietijoje, jis pradėjo praėjusiais metais, kai, pasinaudojant 2007 – 2013 metų ES struktūrinių fondų lėšomis, atsirado galimybė Šakiuose pastatyti naujus šeimyninius vaikų globos namus. Taip ir užsimezgė draugystė su Vechta miesto Vaikų ir jaunuolių globos namų, veikiančių nuo 1968 – ųjų, vadovais, darbuotojais bei auklėtiniais.
Šio vizito metu V. Kelertas domėjosi, kaip Vokietijoje sprendžiami vaikų globos kokybės klausimai, kaip pildomi ir kaupiami atskirų šeimynų duomenys. „Ten yra sukurta speciali programa, kainavusi 20 tūkst. eurų, kuri apjungia visus duomenis vienoje sistemoje, - pasakojo Šakių vaikų globos namų direktorius. – Patys matome, kaip skiriasi kokybės kontrolė, kai vaikai gyvena po vienu stogu ir kaip sudėtinga viską sukontroliuoti, kai yra keturi atskiri korpusai. Galbūt ateityje jie padės ir mums įsidiegti panašią programą, konsultuos, padės išspręsti problemas, į kurias kadaise ir patys ieškojo atsakymų. Kam išradinėti dviratį, jei jis jau yra išrastas. Reikia tik pasinaudoti sukaupta kolegų patirtimi.“
Džiugu, kad su Vechta miesto Vaikų ir jaunimo globos namais užmegzti ryšiai tvirtėja ir, kaip sakė Šakių vaikų globos namų direktorius, peraugo į bendrus abiejų globos įstaigų ateities planus. Kalbėdamas apie tolimesnį bendradarbiavimą, jis prasitarė, kad ateityje planuojami darbuotojų mainai - mūsiškiai vyktų pasisemti patirties Vokietijos šeimynose, o kolegos padirbėtų Šakiuose. „Tai būtų naudinga ir vienai, ir kitai pusei“, - tvirtino pašnekovas, pats visą dieną praleidęs vienoje Vechta miesto Vaikų ir jaunimo globos namų šeimynoje, kad pamatytų, kaip organizuojamas darbas, kaip pildomi dokumentai, kokias formas būtų galima pritaikyti ir pas mus.
Be abejo, svarstoma galimybė vasarą mūsų vaikų globos namuose priimti pasisvečiuoti vokiečių vaikų grupę ir organizuoti bendrą kelionę prie jūros. „Aišku, jų galimybės didesnės, nes Vokietijos valstybė skiria didesnį dėmesį vaikų globos klausimams. Jei pas mus vienam globotiniui mėnesiui skiriama 520 litų, tai pas juos vienai dienai – 150 eurų. Tai beveik ta pati suma, kuri Lietuvoje skiriama visam mėnesiui, - pasakojo V. Kelertas. - Vokietijoje vieno vaiko išlaikymui mėnesiui skiriama 5 tūkst. eurų. Palyginus jų ir mūsų išlaidas – degalai kainuoja tiek pat, o kai kurie maisto produktai, pavyzdžiui, tokie kaip kasdieninė skrudinimo duona, netgi pigesni. Jei mes mokam 1,5 euro, tai ten nuperki už 0,55 euro. Tai akivaizdžiai matyti, kokią gyvenimo kokybę už gaunamą finansavimą galima sukurti Vokietijoje ir Lietuvoje.“
Šiuo metu Šakių vaikų globos namuose gyvena trys pilnamečiai jaunuoliai ir 42 vaikai. Tarp jų aštuoni kūdikiai ir vaikai iki 3 metų bei septyni vaikai su negalia. Kai globotiniai persikėlė į naujus šeimyninius namus, jiems prižiūrėti reikėjo papildomai priimti 13 naujų darbuotojų, kurie kaip ir ankstesni, dirba pamainomis po aštuonias valandas.
„Gaunant nedidelį finansavimą, savo darbuotojams galiu pasiūlyti tik minimumą, o turintiems išsilavinimą – vos pora šimtų daugiau. Tad kaip gali motyvuoti žmones likti Lietuvoje ir sumažinti emigraciją?“ – klausė V. Kelertas. – Šiuos metus, manau, išgyvensime. Kadangi žinojome, jog teks priimti daugiau darbuotojų ir mokėti jiems atlyginimus, todėl iš anksto tam ruošėmės - taupėme pinigus. Kitais metais tikimės, kad padės rajono savivaldybė. Logiška, kad jei mėnesiui vaiko išlaikymui gauni 5 tūkst. eurų – tai gali planuotis ateitį, pasitaupyti. O pas mus, jei ne parama iš Vakarų, tai neužtikrintume ir to, ką šiandien turime.“