Praėjusį trečiadienį Zanavykų muziejuje buvo atidaryta pirmoji personalinė verslininko Juozo Dainelio medžioklės trofėjų paroda, kurią papuošė per paskutiniuosius 12 medžioklės metų sumedžiotų žvėrių kailiai, ragai, iškamšos bei nuotraukos. Paroda muziejuje bus eksponuojama mėnesį laiko.

 

 

J. Dainelis medžiokle užsiima jau 45 metus. Pirmuosius trejus metus medžioklėje jis dalyvavo kaip varovas, o vėliau gavo medžiotojo bilietą ir nuo tada medžioklė tapo neatsiejama jo gyvenimo dalimi. J. Dainelis neapsiriboja medžioklėmis Lietuvoje, parodos autorius yra medžiojęs Kamčiatkoje, Tuloje, Magadane. Į Rusiją J. Dainelis medžioti vyko apie 20 kartų, į Afriką – 2 kartus, buvo Graikijoje ir Kinijoje, ką jau kalbėti apie artimąsias šalis.

Lokių, elnių, stirnų, briedžių, vilkų, avinų, antilopių, ožių, įvairiausių paukščių ir dar daugelio kitų gyvūnų iškamšos, kailiai bei ragai puošia medžiotojo kolekciją. Rytų Sibiro briedis ir Marko Polo avinas – trofėjai, kuriais parodos autorius didžiuojasi labiausiai. Pasak J. Dainelio, kalbant apie medžioklę Lietuvoje – čia medžioti smagiausia vilkus ir net aštuoni iš jų puošia parodos autoriaus trofėjų kolekciją. Į Tolimuosius rytus medžiotojas vyksta ne tik dėl trofėjų, bet ir dėl pačios medžioklės – įdomumo, ekstremalumo ir rizikos.

J. Dainelis savo kolekcijoje turi net 11 lokių, tačiau tiek lokių, tiek vilkų kailių bei iškamšų parodoje eksponuoti negalima dėl įstatymo, kuris draudžia demonstruoti nykstančias rūšis. Tačiau, nepaisant to, paroda įspūdinga, joje puikuojasi snieginis avinas, zebras, ožiaragiai, Sibiro ožio ragai, kurtinys, tetervinai – parvežti iš atokiausių pasaulio kampelių. Be to, parodą puošia ir Lietuvoje sumedžioti trofėjai.

Pasak J. Dainelio, tie žmonės, kurie yra matę visus medžiotojo trofėjus, čia atvykę tikrai nenustebo, nes jau yra juos ne kartą matę. Medžiotojas teigė, jog nenori per daug išsiplėsti, o per tris dienas, kol Zanavykų muziejuje ruošė parodą, jau spėjo darbuotojoms išūžti galvas. Parodos autorius juokaudamas teigė, jog medžioklė jam yra baisiau nei liga ir gali būti, jog jos neatsisakys tol, kol leis sveikata. J. Dainelis taip pat apgailestavo, jog dėl įstatymo, kuris draudžia eksponuoti nykstančias rūšis, įspūdingiausios, mieliausios, teikiančios daugiausiai įspūdžių kolekcijos dalies parodoje pamatyti negalima.

Parodos autoriaus žmona Julija teigė, jog medžioti yra gerai ir tai yra jos vyro mėgstamiausias pomėgis, kurio metu jis atsipalaiduoja. „Aš galbūt ir pritarčiau, kad, tiems kam medžioklė yra prie širdies, jie gali medžioti, bet, kai 45 metus gyvenu šalia tokio aistringo medžiotojo, kaip čia pasakius, jau man lyg ir truputį atsibodo“,- juokaudama kalbėjo J. Dainelienė. Sako, kad žmogus keliaudamas per savo gyvenimą žemėje palieka gilias pėdas. „Juozo pėdos įspaustos į žemę labai giliai“,- kalbėjo moteris. J. Dainelienė taip pat dėkojo muziejaus direktorei Rimai Vasaitienei, kuri prikalbino J. Dainelį surengti parodą, nes, pasak jos, pats medžiotojas be paskatinimo savo kolekcijos tikrai būtų neeksponavęs.

Parodos autorių nuoširdžiu sveikinimo žodžiu pasveikino net tik žmona, bet ir marti Rita, rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Kasparevičienė, Lukšių miestelio seniūnas Vidas Cikana, Veršių bendruomenės centro atstovai bei visuomeninio sambūrio „Gerumo ąžuolas“ nariai. Po sveikintojų žodžių parodos dalyviams muzikinę programą dovanojo solistai Vismantė Vasaitytė ir Deimantas Braukyla bei koncertmeisterė Džuljeta Sklėrienė. Parodos svečiai buvo vaišinami ant iešmo keptu šernu.