„Kiekvieną mėnesį po renginį dviračių entuziastams“ – tokiu devizu toliau vadovaujasi sporto ir laisvalaikio klubas „Vėjas“ ir šakiečiams jau įprasta, kad šiltojo sezono metu yra kviečiami dalyvauti žygiuose ar kitokiose atrakcijose. Praėjęs, karšiausias šių metų savaitgalis buvo skirtas žygiui „Nuotykiai Panemunių regioniniame parke“.Nuotr. Dviračių žygio „Nuotykiai Panemunių regioniniame parke“ dalyviams po orientacinių varžybų energija liejosi per kraštus.
Nors šakiečiai iš anksto entuziastingai registravosi į žygį, sinoptikų ir medikų spėjimai suveikė – dalis jų atsisakė „saunos“ ant dviračio. Visgi yra daugybė tokių, kuriem oro sąlygos nesvarbu –lietus ar tropinė kaitra planų nekeičia. Tokių šeštadienio rytą susirinko net 36 (kiek ir rodė termometro stulpelis tą dieną).
Susiruošusi ne tik turistinį, bet ir aušinimo bagažą (vandenį, vėsius maišelius ir visuomenės sveikatos biuro instrukcijas) smagi kompanija išbildėjo į Jurbarką autobusu, stipriausi ir nekantrausi – dviračiais (kas tie menki 25 km rimtam dviratininkui).
Toliau – smagus pasivažinėjimas dviračių taku iki Skirsnemunėje esančio kempingo „Medaus slėnis“, pučiant kol kas dar gaiviam brizui. „Medaus slėnio“ pavėsyje laukė bitininkas Ovidijus ir jo šeimos medus, midus, meduolis ir įdomus, turtingas patyrusio bitininko pasakojimas. Šalia – Panemunės pilis su karščio praretinta senovine muge, Vilniaus dailės akademijos ekspozicija, vėsiu restoranėliu ir ūksmingu parku. Todėl ir dviratininkai pietietiškai karštą dieną pasielgė kaip pietiečiai – siestos laiką praleido ramiai. Tik gerokai po pietų dviratininkų kompanija spėriai „naikino“ kilometrus, vis atsigaivindami gerokai nusekusio Nemuno vandenyse, o vėliau - vandens malūno krioklių prie Dubysos pursluose.
Vakaronė Jadagoniuose, Pagonijos pramogų parke,- šį kartą be laužo. Šiltai gaivus sekmadienio rytas ir šeimininko, seno „Vėjo“ bičiulio Skirmanto suruošta orientacinių varžybų trasa – tarsi nieko ypatingo, bet... Skirmantas ir šį kartą pasistengė, kad varžybų dalyviai nevaikščiotų pasišvilpaudami po mišką, o bėgtų, griūtų, klimptų, bristų per upelius, raguvas, stačius šlaitus, tankius brūzgynus ir dilgėlynus. Sportinis azartas truko tris valandas ir išsunkė jėgas taip, kad pernykštė purvo trasa pasirodė kaip malonus SPA.
Kad mažai nepasirodytų, kiekvienas dar įlipo į 13 m aukščio uolą ir tik vakare nuvargę, perštinčiomis kojomis, bet nuo juoko skaudančiais skruostais ir laimingi žygio dalyviai iškeliavo į Šakius.
Karšiausias metų savaitgalis: rašome 10 balų ir susitinkame rugsėjį!
Eglė Plančiūnienė, Šakių TIC direktorė
