dakarasGintarė MARTINAITIENĖ

UAB „Scandagra“ šiais metais suteikė galimybę trims šalies ūkininkams iš arti pajusti Dakaro dvasią. Karu su Benedikto Vanago komanda į Pietų Ameriką sausio 1-ąją išvyko ir Voniškių žemės ūkio bendrovės atstovas Artūras Braškys. Įspūdžių kelionės metu netrūko – žavėjo ne tik sudėtingiausios planetos lenktynės, bet ir kalnai, kriokliai, reikėjo priprasti prie klimato kaitos.

Nuotr. Artūras Braškys (dešinėje) su kitais vykusiais lietuviais iš arti susipažino su Dakaru, pabendravo su Benediktu Vanagu ir sako, jog po patirtų įspūdžių į šias lenktynes žiūrės visai kitu žvilgsniu.

Į įspūdingą 12 dienų kelionę vyko ne tik A. Braškys, bet ir ūkininkai Nauris Melėšius iš Raseinių, Jonas Jurgeliūnas iš Pakruojo, o juos lydėjo grupės rinkodaros vadovas Ringaudas Ručys. Tokio pobūdžio kelionių „Scandagra“ nešykšti. Pasak A. Braškio, pernai ši bendrovė finansavo keliones į Meksiką, Jamaiką, vasarį žmona vyks į Dominiką. Bet šįkart mes ne apie tai...

Pasiūlymą priėmė iškart

Nors A. Braškys niekada Dakaro lenktynėmis per daug nesidomėjo, gavęs pasiūlymą nė akimirkos nesuabejojo. „Iškart sutikau. Gyvenime galbūt daugiau nebus tokios progos ir viso to nepatirsi“, – teigė po kelionės grįžęs šakietis. Ir nesigaili, nors pripažįsta, kad patyrė ne tik daugybę įspūdžių, bet ir didžiulį nuovargį. Vien kelionė – beveik para, o kur dar alinantis karštis, laiko kaita, poilsio stoka...

Dakaras – nemenkas iššūkis

Tad visgi, kaip tas Dakaras? „Įspūdinga ir labai įdomu“, – nedaugžodžiaudamas sakė pašnekovas. Tai ne tik įspūdingiausios, bet ir be labai alinančios, varginančios ir sudėtingos lenktynės. Iš arti su jomis susipažinęs A. Braškys tikino, kad jose išbūti nuo pradžios iki pabaigos ne tik dalyviu, bet ir žiūrovu ar tiesiog komandos nariu – nemenkas iššūkis. Ir didžiuliai pinigai.

„Dakare išbūti nuo A iki Z reikėtų daug jėgų. Per dieną sportininkai nuvažiuoja apie 600–700 km“, – pasakojo šakietis.

Yra galimybių į lenktynes vykti su B. Vanagu ir tiesiog prisidėti prie jo komandos, tačiau šio malonumo kaina – nuo 20 tūkst. eurų. Tad šakietis tiesiog džiaugiasi pasitaikiusia galimybe ten pakliūti pasinaudojus UAB „Scandagra“ pasiūlymu.

Dakare su kitais lietuviais jis praleido dvi dienas – matė, kaip dirba servisas, kaip operatyviai remontuojami automobiliai. Taip pat bendravo su Benediktu Vanagu, susipažino su Antanu Juknevičiumi (su dar vienu Dakare važiavusiu lietuviu Vaidotu Žala susitikti nepavyko – red.), vieną dieną išleido lietuvius starte, o kitą vyko į startą kalnuose. Čia buvo ypač įspūdinga, nes aukštis kalnuose 4 km 200 m, tad savo kailiu keliautojai pajuto, ką reiškia, kai stipriai trūksta oro. O juk kažkam tokiomis sąlygomis dar reikia ir lenktyniauti!

„Kai su visu tuo susipažįsti iš arti, visai kitaip žiūri. Fanatiku netapsiu, bet į šias lenktynes žiūrėsiu kitomis akimis“, – po kelionės teigė Artūras.

Nuotykių netrūko  

Dalindamasis kelionės įspūdžiais, A. Braškys pasakojo, kad dėl didžiulio karščio (buvo daugiau nei 40 laipsnių – red. ) ir slėgio skirtumo motociklininkai tiesiog krenta akyse.

„Prie mūsų akių gal kokia dešimt nukrito. Atrodo, važiuoja, viskas gerai, iki finišo likę kokie 500m, o jis ima ir nukrenta. Tiesiog. Tada pribėga tie vietiniai babajai, padaužo, atgaivina, užkuria motociklą, užsodina ir sako – važiuok“, – įspūdžiais dalijosi pašnekovas.

Nemenką įspūdį paliko ir entuziastingi žiūrovai, kuriems nesvarbu nei transporto rūšis, nei šalis – palaiko visus iš eilės.

„Pakelėse pristatę palapinių, šašlykus kepa. Pamato, kad atvažiuoja, tai visa gauja subėga ir šaukia – auto, auto, pamato motociklą, tada jau rėkia – moto, moto“, – vaizdžiai pasakojo Artūras.

Apskritai Dakaro stovykloje gyvenimas tiesiog verda – vietiniai parduoda savo produkciją, lenktynininkai ir organizatoriai užsiima savais reikalais. Čia lietuvaičiai ryžosi dar vienai avantiūrai – paragavo lamų.

„Labai skanu, bet paskui rankų kvapas, kad net pykina“, – prisiminimais dalijosi Artūras.

Tiesa, nuotykių kelionės metu netrūko ir su išsinuomotu automobiliu. Šakietis pasakojo, kad iš pradžių jie buvo užsisakę džipą, tačiau jį apvertė ankstesni užsakovai, tad lietuvaičiams pagal atsiųstą fotografiją firma pasiūlė kitą automobilį.

„Iš nuotraukos atrodė viskas normaliai. O ten toks fors EcoSport. Dinginėjo skystis, trumpino laidai, neaušino ventiliatorius ir nuolat reikėjo kažką tvarkyti. Su juo vykome į Dakarą. Turėjome nuvažiuoti į startą, tai spėjome dvi valandas iki finišo“, – kelionėje patirtus nesklandumus nuotaikingai pasakojo A. Braškys.  

„Kiekvienas nuotykis kelionėje atneša kažką įdomaus. Būtume paprastai nuvažiavę, nebūtų buvę taip įdomu. O dabar patys pasijutom kaip Dakare“, – po kelionės kalbėjo šakietis.

Lietuviams – aukštesnės pozicijos

Apie didžiules audras, išplautus kelius informacijos netrūko ir reportažuose apie Dakarą per televiziją. Pasak A. Braškio, iš tikrųjų ir jie kiaurai permirko, sušlapo, bet nesigaili nė vienos kelionėje praleistos ir patirtos akimirkos.

„Audros didžiulės, tikrai. Bet dėl tų neva išplautų kelių – tai, be abejo, didelė korupcija. Trumpino visus etapus, kai kur vietoj 500 km važiavo tik 150 km, nes tiesiog tokiomis sąlygomis būtų nepravažiavę lyderiai su mini. Mūsiškiai būtų važiavę ir pravažiavę ir dar geresnes pozicijas užėmę“, – mintimis dalijo šakietis.

Pasak A. Braškio, B.Vanagas drąsiai galėjo patekti į 15-uką. Tačiau tam sutrukdė ne tik netikėtai kelią pastojusi karvė (dėl to taisant automobilį prarasta nemažai laiko), bet ir kiti nesklandumai –sugedęs vairo stiprintuvas, iškart sprogusios trys padangos, įvažiavimas į akmenį, „subyrėjęs“ reduktorius ir pan.

Susidarė šakietis nuomonę ir apie amerikietį Robby Gordon, kuris vykdamas į apdovanojimus apsivertė, dėl to lietuviai pakilo pozicija aukščiau.

„Jis toks ekstremalas. Jei visi normaliai atvažiuoja, tai jis išpiešia saulę, ralioja. Jei kiti normaliai ant pakylos užvažiuoja, tai jis ją turi įsivažiavęs peršokti. Galiausiai apsivertė“, – pasakojoArtūras.   

Įspūdžiai – ne tik iš Dakaro

Tačiau šakiečio ir kitų lietuvaičių įspūdžiai neapsiribojo tik Dakaro lenktynėmis. Jie daug keliavo po Argentiną, turėjo keturis vietinius skrydžius, tad buvo ką pamatyti, su kuo susipažinti. A.Braškiui, kaip ir kitiems lietuvaičiams, ypač patiko kalnai.

„Jie tikrai pasakiški. Vienas su mumis vykęs lietuvis visur keliauja 20 metų, bet sakė tokio grožio kalnų nematęs. Kalnai net septynių spalvų. Atrodo, baigiasi vieni, tuoj atsiveria kiti. Įspūdinga“, – teigė Artūras, pabrėžęs, kad tiesiog sunku nupasakoti patirtus įspūdžius.

Ne ką mažiau keliautojus žavėjo ir kriokliai.

„Igvasu krioklys yra vienas įspūdingiausių visame pasaulyje. Prie jo iš skirtingų pusių prieina turistai iš Argentinos, Brazilijos ir Paragvajaus. Kadangi buvom po liūčių, tai vandens slėgis didžiulis. Tikrai nepakartojami įspūdžiai“ – pasakojo Artūras.

Jie aplankė ir Argentinos sostinę Buenos Aires, viešėjo Mendosoje, kur pagaminama daugiau nei 80 proc. viso Argentinos vyno ir net 50 proc. viso Pietų Amerikos vyno. Čia turistams buvo suteiktos galimybės matyti vyno gamybos procesą, degustuoti.

Nors didmiesčiai gražūs ir sutvarkyti, priemiesčiuose, pasak šakiečio, didžiulė betvarkė, daug šiukšlių. „Be to, pragyvenimo lygis nėra aukštas:  nors Argentina ir turtinga šalis, bet atlyginimai maži. Priemiesčiuose namai pastatyti primityviai – blokai, akmenys, skarda“, – pasakojo A.Braškys.

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti


Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos