pjdLina POŠKEVIČIŪTĖ

Krokuvoje (Lenkijoje) liepos pabaigoje vykusiose 31-osiose Pasaulio jaunimo dienose (PJD) dalyvavę šakiečiai patirtais įspūdžiais pasidalijo su parapijiečiais sekmadienį po mišių Šakių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Video medžiagoje, fotonuotraukose užfiksuotos akimirkos, gyvi jaunuolių liudijimai įrodo, kad mūsų jaunimas yra mylintis ir tikintis Dievą.

Nuotr. Dvidešimt jaunuolių grįžę iš Pasaulio jaunimo dienų sakė: reikia laiko, kad susigulėtų patirti įspūdžiai, jausmai, išgyvenimai.

Prisimindamas Pasaulio jaunimo dienų pradžią, jaunimą lydėjęs Šakių parapijos vikaras kunigas Vitalij Volodkovič pasakojo, kad jos gimė popiežiaus Jono Pauliaus II iniciatyva 1984 m., kai popiežius pakvietė jaunus žmones iš viso pasaulio švęsti Verbų sekmadienį Romoje ir atvyko 300 tūkst. jaunų žmonių. Po savaitės popiežius paskelbė Pasaulio jaunimo dienas reguliariu renginiu. Dabar jos rengiamos kas treji metai kurioje nors pasaulio dalyje, o kasmet – kiekvienoje Lietuvos vyskupijoje.

„Šių Pasaulio jaunimo dienų tema – „Palaiminti gailestingieji, nes jie susilauks gailestingumo (Mt5, 7)“. Todėl jau prieš mėnesį jaunuoliams suteikėm pirminę informaciją apie tokį tarptautinį katalikiško jaunimo festivalį, stengėmės atskleisti tą dvasią, kuri bus renginyje“, – kalbėjo vikaras V. Volodkovič. Pasak jo, vien iš Lietuvos į PJD buvo atvykę apie 1400 jaunuolių.

Dvidešimt jaunuolių iš Šakių rajono pirmiausiai atvyko į Elkos parapijos Pišo miestelį, kuriame praleido penkias dienas. Čia jie pasiskirstė po du–tris žmones ir buvo apgyvendinti vietinių gyventojų šeimose. Šakiečiai pasakojo, kad jiems čia nieko netrūko, tik iškilo viena problema – daugelis lenkų šeimų narių nemokėjo kalbėti angliškai. Todėl teko susišnekėti gestais arba per interneto vertėją.

„Aš gyvenau nelabai pasiturinčioje, penkių asmenų šeimoje, bet kai vaikai užleido savo lovas mums, piligrimams, aš supratau, kad ne turtai svarbiausia gyvenime, ir tikiu, kad tikėjimo į Dievą dvasia toje šeimoje išliks dar ilgai“, – pirmaisiais įspūdžiais dalinosi šakietė Vaiva Šuopytė.

Visi šakiečiai mena, kaip juos lenkai pasitiko su duona ir druska. Pirmą dienos pusę jaunuoliai dalyvaudavo katechezėje su kitais lietuviais, susitaikymo pamaldose, ėjo Kryžiaus kelius, kitą dienos dalį skyrė pažinčiai su miestelio istorija, savo poreikiams.

„Dieną visuomet užbaigdavom malda bažnyčioje, Viešpatį garbinom ir per šokius“, – prisimena vikaras V. Volodkovič.

„Mane stebino tai, kaip lenkai meldžiasi ir gieda garsiai bažnyčiose... nepajutom, kaip užsimezgė tas dvasinis ryšys. Ir nors giesmių lenkų kalba nežinojom, bet šlovinti Dievą mums nesutrukdė niekas“, – emocijų neslėpdama kalbėjo V. Šuopytė. Ji prisiminė ir paskutinį vakarą Pišo miestelyje, ypatingą dvasinę patirtį, kai vyko miestelio šventė ir PJD himnas buvo giedamas lietuvių ir lenkų kalbomis.

Kitas penkias dienas šakiečiai praleido Krokuvoje, pasak jų, – dideliame, gražiame mieste.

„Pirmieji mus pasitiko kareiviai ir mes pasijutom saugūs. Gyvenom šeimose, mokyklose, iš vienos vietos į kitą vykdavome tramvajais arba keliaudavome pėsčiomis, viena tokia kelionė buvo keturiolika kilometrų pėsčiomis, aišku, į mišias pavėlavome. Bet atvykę pamatėme horizonte milijoninę žmonių minią, kurie per aukojimą visi klaupėsi, buvo tyla ir ramybė... mane tai taip priartino prie Dievo...“ – dalijosi patirtais išgyvenimais V. Šuopytė.

Jaunimas pripažino, kad buvo ir nuovargio, kentė karštį, bet visa tai nuplovė vos už kelių metrų pro šakiečius pravažiavusio popiežiaus Pranciškaus palaiminimas, gauta ramybė, Dievo palaima.

„Visgi labiausiai man įsimintinas dalykas – kai jaunimas iš skirtingų pasaulio šalių giedojo vieną bendrą giesmę... Susiradau draugų iš Lenkijos, Anglijos, Prancūzijos, Angolos, Mozambiko, pasikeitėme adresais socialiniuose tinkluose ir jau bendraujame. Tai buvo ne tik susitikimas su popiežiumi, bet susitikimas su Dievu. Kad visa tai patirtum, reikia nuvažiuoti ir pamatyti. Aš labai džiaugiuosi, kad tą patyriau“, – sakė šešiolikmetė Silvija Bartkutė.

Šakių parapijos vikaras kunigas V. Volodkovič pacitavo popiežiaus Pranciškaus pasakytus žodžius: „Jaunas žmogus privalo pasikelti nuo patogios sofos, apsiauti žygio batus ir keliauti per gyvenimą. Laisvė – tai ne sėdėjimas ant sofos, laisvė – tai atsakomybė.“

Pasaulio jaunimo dienos baigėsi popiežiaus aukojamomis šv. Mišiomis, sutraukusiomis daugiau nei 2,5 mln. maldininkų, ir žinia, kad 2019 metais Pasaulio jaunimo dienos vyks Panamoje.

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti


Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos