Plokštietis Vidmantas Ambrasas pasakojo, kad laivas priplaukia gana arti Niagaros krioklio, o kad turistai neperšlaptų, aprengiami lietpalčiais. Asmeninio archyvo nuotr.
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Plokštietis, buvęs mokytojas Vidmantas Ambrasas pastaruoju metu dažnai leidžiasi į keliones, neseniai aplankė įspūdingą Niagaros krioklį, o jo ateities planuose – pereiti ilgiausiu pasaulyje stiklo tiltu Kinijoje ir skristi ilgiausiai trunkančiu maršrutu, kurio trukmė – beveik 19 valandų.
V. Ambrasas sako, kad visuomet mėgo keliauti, bet aplankyti Niagaros krioklį, kurį kiekvienais metais aplanko dešimtys milijonų žmonių, buvo sena jo svajonė. Todėl šiemet ją įgyvendino – birželio 6 d. skrydį lėktuvu pradėjęs iš Lenkijos po 9 val. jau leidosi Kanados Toronto oro uoste.
Vidmantas pasakojo, kad Niagaros krioklys yra ant Niagaros upės ir skiria JAV (Niujorko valstija) ir Kanadą (Ontarijo valstija), praktiškai atlieka valstybių sienos funkciją. Abiejose upės-sienos pusėse yra pastatyti miestai dvyniai, kurie vadinasi taip pat – Niagara Folsas. Taigi Kanados pusėje esančiame Niagara Folsas mieste Vidmantas viešėjo keturias dienas, o vieną dieną per tiltą keliavo į JAV. Niagaros krioklį sudaro trys kriokliai: Pasagos, Amerikos ir Nuotakos šydo krioklys. Pirmasis krioklys yra Kanados pusėje, kiti du – JAV. Didžiausias – Pasagos krioklys, kurio plotis 792 m, o vanduo krenta iš 51 m aukščio. Amerikos krioklys yra 323 m pločio ir 21 m aukščio. Pats mažiausias – Nuotakos šydo krioklys, jo plotis tik 15 metrų. Niagaros kriokliui maždaug 10–12 tūkstančių metų.
Niagaros krioklys – vienas svarbiausių turistų vilionių Kanadoje, per minutę kriokliu nuteka iki 168 tūkst. m³ vandens. Krioklys naudojamas hidroenergetinėms reikmėms. Asmeninio archyvo nuotr.
„Tas keturias dienas Kanados pusėje aš ilsėjausi, grožėjausi Niagaros kriokliu, nes pats krioklių stebėjimas yra nemokamas, tačiau kitos pramogos mokamos. Išbandžiau ekstremalią pramogą: čiuožiau virš upės ištemptu 600 m lynu. Iki krentančio vandens plaukėm laivu, tokia pramoga kainuoja 20 dolerių. Laivas priplaukė gana arti, įdomu, kad Kanados pusėje turistus aprengia raudonais lietpalčiais, JAV pusėje – mėlynais. Papūtus nuo krioklio stipresniam vėjui, peršlapom iki siūlo galo“, – įspūdžiais dalijosi Vidmantas.
Pasak jo, kanadietiškas Niagara Folsas primena LasVegasą, todėl jis apsilankė Niagaros kazino, nepakartojamus vaizdus stebėjo iš bokšto su apžvalgos ratu. Paskutinę kelionės dieną V. Ambrasas perėjo Vaivorykštės tiltą (apie 200 m), skiriantį abi valstybes. Anot pašnekovo, čia pat yra ir sienos perėjimo postas, tad sieną kirsti paprasta. Vidmantas apgailestavo kad kelionės metu nesutiko lietuvių. Bet sako, kad Niagaros krioklį – tokią gamtos didybę – verta pamatyti visiems. Jis neslepia, kad penkių dienų kelionė jam atsėjo apie pusantro tūkstančio eurų, o vizą gauti nebuvo sudėtinga. V. Ambrasas matytus įspūdžius fiksavo, o lauktuvių sako parsivežė tik saldainių.
„2017 m. Šveicarijoje buvo atidarytas ilgiausias kabantis tiltas pasaulyje, siaurutėlis tiltas virš Grabenguferio tarpeklio netoli Cermos yra 494 m ilgio ir kybo 85 m aukštyje, rugsėjo mėnesį jau jį įveikiau, svajoju Kinijoje pereiti stikliniu tiltu, kuris kybo daugiau negu tūkstančio metrų aukštyje, bei skristi ilgiausiai (apie 19 val.) trunkančiu skrydžiu (Singapūras–Niujorkas)“, – savo planais dalijosi V. Ambrasas.
„Tas keturias dienas Kanados pusėje aš ilsėjausi, grožėjausi Niagaros kriokliu, nes pats krioklių stebėjimas yra nemokamas, tačiau kitos pramogos mokamos. Išbandžiau ekstremalią pramogą: čiuožiau virš upės ištemptu 600 m lynu. Iki krentančio vandens plaukėm laivu, tokia pramoga kainuoja 20 dolerių. Laivas priplaukė gana arti, įdomu, kad Kanados pusėje turistus aprengia raudonais lietpalčiais, JAV pusėje – mėlynais. Papūtus nuo krioklio stipresniam vėjui, peršlapom iki siūlo galo“, – įspūdžiais dalijosi Vidmantas.
Pasak jo, kanadietiškas Niagara Folsas primena LasVegasą, todėl jis apsilankė Niagaros kazino, nepakartojamus vaizdus stebėjo iš bokšto su apžvalgos ratu. Paskutinę kelionės dieną V. Ambrasas perėjo Vaivorykštės tiltą (apie 200 m), skiriantį abi valstybes. Anot pašnekovo, čia pat yra ir sienos perėjimo postas, tad sieną kirsti paprasta. Vidmantas apgailestavo kad kelionės metu nesutiko lietuvių. Bet sako, kad Niagaros krioklį – tokią gamtos didybę – verta pamatyti visiems. Jis neslepia, kad penkių dienų kelionė jam atsėjo apie pusantro tūkstančio eurų, o vizą gauti nebuvo sudėtinga. V. Ambrasas matytus įspūdžius fiksavo, o lauktuvių sako parsivežė tik saldainių.
„2017 m. Šveicarijoje buvo atidarytas ilgiausias kabantis tiltas pasaulyje, siaurutėlis tiltas virš Grabenguferio tarpeklio netoli Cermos yra 494 m ilgio ir kybo 85 m aukštyje, rugsėjo mėnesį jau jį įveikiau, svajoju Kinijoje pereiti stikliniu tiltu, kuris kybo daugiau negu tūkstančio metrų aukštyje, bei skristi ilgiausiai (apie 19 val.) trunkančiu skrydžiu (Singapūras–Niujorkas)“, – savo planais dalijosi V. Ambrasas.
