Ar gali rojus nusileisti ant žemės, jei jis yra danguje?.. Braidau spalvotoje tulpių jūroje ir stebiuosi: tulpių rojus! Argi gali grožio Žemėje būti per daug?..
XVII a. Burbiškio dvaras buvo smulki bajoriškos žemės valda ir tulpėmis čia net nekvepėjo. Minėtojo amžiaus pabaigoje dvaras atiteko Andrejui Drobišui, o 1692 m. jį nusipirko Konstantinas Drobišas. Tai ir buvo pirmosios istorinės žinios apie Burbiškio dvaro buvimą. Tikslios datos, kada bajorai Burbos valdė senąjį dvarą, nėra, vėl minimas tas pats XVII amžius. Tačiau nuo to laiko garsi bajorų giminės pavardė prigijo dvarui ir pasiliko amžiams...
Medinius rūmus su jiems priklausančiais pastatais XVIII a. valdė dvarininkai Tovianskiai. Į gan kuklią dvaro sodybos sudėtį be rūmų įėjo oficina, tvartas, arklidė, klojimai ir svirnai. Ir tik XVIII a. viduryje, Burbiškio dvarui tapus ponų Straševičių nuosavybe, rūmai pradeda keistis. Dvaro pastatas ne tik suremontuojamas, bet ir išplečiamas, statomi nauji pastatai, tvarkomas parkas: jame iškasami tvenkiniai...
Tačiau dvaras atsigavo, išsiplėtė ir sužaliavo tapus Baženskių nuosavybe (nuo 1817 m. iki 1940 m.). Bajorai Baženskiai išpuoselėjo dvaro sodybą, pastatė daug naujų pastatų, pradėjo formuoti didžiulį parką...
Mirus tėvui Mykolui-Ignotui Baženskiui, 1903m. dvarą paveldėjo sūnus Mykolas. Jaunuolio būta guvaus, sumanaus ir protingo. Jaunystėje jis krimto mokslus Rygoje, studijavo agronomiją Vokietijoje. Labai domėjosi Lietuvos praeitimi, jos istorija. Skaitė Adomo Mickevičiaus poemas apie lietuvių kovas su kryžiuočiais ir iki sielos gelmių pamėgo šio poeto kūrybą... Jaunasis dvarininkas buvo romantikas... Klausydamasis mėgstamiausio kompozitoriaus Štrauso muzikos svajodavo. Tikėtina, kad svajonėse jis regėdavo gražiausiais meno kūriniais išpuoštą Burbiškio dvaro sodybos parką... Baigęs studijas Leipcige ir grįžęs į Burbiškį, Mykolas Baženskas savo svajones pavertė tikrove: įkūrė didelį, puošnų dvarą ir mišraus stiliaus parką su tvenkiniais, poilsio salelėmis juose... Į kiekvieną salelę vedė mediniai, mūriniai laipteliai, lieptukai ir tilteliai... 28 ha ploto parke tų salelių yra 15, o tiltų ir lieptelių 11...
Įgyvendino ir savo norą skulptūromis išpuošti dvaro parką, 1910 m. susipažinęs su jaunu gabiu skulptoriumi Kazimieru Ulianskiu (mokėsi skulptūros meno Lenkijoje). Taip Burbiškyje iškilo pirmasis Lietuvoje LDK kunigaikščio Vytauto Didžiojo paminklas, poeto Adomo Mickevičiaus skulptūra, Nimfos skulptūra, liūtų skulptūros Liūtų tiltui, Baženskių herbai ir t.t. Ponaitis Mykolas išgarsino Burbiškio dvarą ir parką poezijos skaitymo vakarais, kameriniais koncertais, ilgais pasivaikščiojimais po parką, pasiplaukiojimais valtelėmis...
XX a. I pusėje tai buvo vienas labiausiai žinomų ir lankomų dvarų ir parkų. Nuolatiniais svečiais istorijoje minimi Jonas Basanavičius, Petras Vileišis, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Lenkų rašytojas ir poetas Kornelijus Makušinskis buvo vedęs Emiliją Baženskytę, Mykolo seserį. Jo poemoje „Daina apie Tėvynę“ posmai skirti Burbiškiui... Prasidėjus pirmiesiems trėmimams į Sibirą, 1941 m. Baženskių šeima pasitraukė į Lenkiją. Rūmuose likusias šeimos vertybes išgrobstė karo metais. Laimė, dalį vertybių Baženskiai traukdamiesi išvežė ir paslėpė pas savo pažįstamus. Pokario metai Burbiškiui buvo itin skaudūs. Rūmuose įkurta veislinių kiaulių ferma, išgriautos puošnios koklinės krosnys, nugriauta didelė dalis dvaro pastatų. Neprižiūrimas parkas sulaukėjo, apaugo medžiais ir krūmais...
Šiandien Burbiškyje tikrų tikriausias rojus! Dvare vėl skamba muzikiniai vakarai, vyksta įvairiausi kultūriniai renginiai, įkurti svečių namai, muziejus... Užveistame tulpyne kasmet pražysta daugiau nei 450 rūšių tulpių, kurių grožį išvysti galima per kasmetinę Tulpių žydėjimo šventę... O, ką jau bekalbėti apie parko grožybes, kai pavasarį atgyja gamta... Čia bruzda, čeža, suokia, čirškauja, ūbauja, gieda... net 40 paukščių rūšių! Tiesa, keliaudami į šį rojaus kampelį nepaklyskite. Lietuvoje aš žinau net keturis Burbiškio (-ių) dvarus: du Rasenių r., vienas Anykščiuose ir šis – Radviliškio r.
Jolanta Garkauskaitė
