Asta GVILDIENĖ

Rugpjūčio 16 – 21 dienomis Madride vyko XXVI Pasaulio jaunimo dienos, kuriose dalyvavo ir pusantro tūkstančio jaunų žmonių iš Lietuvos, tarp kurių apie 150 Vilkaviškio vyskupijos merginų ir vaikinų. Į šią tikėjimo piligrimystę vyko ir 24 mūsų rajono jaunuoliai.

Nuotr. Nors šakiečiai iš Pasaulio jaunimo dienų, vykusių Madride, grįžo pavargę, tačiau kupini neišdildomų įspūdžių.

Kol kas sunku prognozuoti jaunimo susitikimo Madride dalyvių skaičių, tačiau beveik visos Europos šalių vyskupų konferencijos preliminariai skaičiuoja, kad į Madridą keliavo iki 15 procentų jaunimo daugiau, negu į ankstesnes Europoje vykusias Pasaulio jaunimo dienas: Kiolne vykusiose jaunimo dienose dalyvavo apie 1,7 milijono žmonių, Romoje – 2,1 milijono.

Šakių Šv.Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas Sigitas Matusevičius išlydėjo jaunuosius piligrimus ir nuoširdžiai džiaugėsi, kad toks gausus jaunimo būrys išvyko pabūti vienybėje su Bažnyčia ir įvairių šalių bei kultūrų žmonėmis, kartu pasimelsti, išgirsti popiežiaus Benedikto XVI kalbą. „Tai buvo puiki proga atostogų metu pabuvoti ir daugybėje kitų Europos šalių, kadangi Vyskupijos jaunimas į madridą išvyko gerokai anksčiau“, - mintimis dalijosi klebonas. – Jie galėjo susipažinti su Praha, Ženeva, Nica, Viena, Anglet, prisiliesti prie visame pasaulyje garsios šventos vietos, esančios Lurde, Prancūzijoje, kur jaunai mergaitei Bernadetai apsireiškė Švenčiausioji Dievo Motina Marija.“ Šiandien čia įsikūręs svarbus religinis centras, gausiai lankomas turistų, bei piligrimų iš viso pasaulio.

 
Kad pajustume Pasaulio jaunimo dienų tikrąją dvasią ir nuotaikas, pakalbinome keletą į piligriminę kelionę vykusių šakiečių.

Pasak Tomos Martinaitytės, ji šios kelionės laukė nuo vasario mėnesio, ruošėsi jai ir dvasiškai, ir materialiai, nes reikėjo susitaupyti ir nemažai pinigų. Už kelionę autobusu reikėjo iš anksto sumokėti pusantro tūkstančio litų, o suskaičiavus pasiruošimą, maistą ir visas kitas smulkmenas bei atminimo suvenyrus iš viso reikėjo apie 2 tūkst. litų. Tačiau išleisti pinigai buvo tik smulkmena palyginus su patirtais įspūdžiais ir galimybe, vykstant į Ispaniją, pirmą kartą pamatyti tokias Europos šalis kaip Prancūzija, Šveicarija, Austrija, pasigrožėti jų gamta, susipažinti su žmonėmis ir kultūra, po keletą dienų gyvenant jų šeimose. „Nesitikėjau tiek visko patirti, kiek patyriau šioje kelionėje“, - atviravo Toma, jau laukianti kitų, vėl po trijų metų vyksiančių Pasaulio jaunimo dienų, kuriose vėl labai norėtų dalyvauti.

Atvykę į Madridą, lietuviai buvo draugiškai sutikti ir įkurdinti vienoje iš miesto mokyklų.  Jie savo čiužinius į eiles rikiavo ne tik klasėse, bet ir koridoriuose. Pasak Tomos, niekas patogumų neieškojo, nesiskundė – visi žinojo, kur vyksta ir ko galima tikėtis. Miesto gatvėse buvo galima sutikti daug ispanų savanorių, kurie mielai padėdavo pasiklydusiems kitataučiams. „Iš tiesų, viskas buvo pakankamai gerai organizuota, - kelionės įspūdžiais dalijosi Bernadeta ir Modesta Domeikaitės, kurioms šią piligriminę išvyką visai netikėtai padovanojo mama. – Aišku, labiausiai pasiilgome karšto dušo, nes Ispanijoje teko maudytis tik po lediniu vandeniu, nors mieste kasdien tvyrojo baisi kaitra. Miesto ugniagesiai pylė ant jaunimo vandenį, kad šie neperkaistų ir nors kiek atsivėsintų, nes kitiems piligrimams prireikė net medikų pagalbos.“  

 
Savarankiškumo išbandymas

Kai kuriems jauniems žmonėms ši tikėjimo piligrimystė buvo rimtas savarankiškumo, kalbos įgūdžių ir orientavimosi svetimoje šalyje išbandymas, tačiau mūsų kraštiečiai nesiskundė patirtais sunkumais. Su maitinimu jokių problemų nebuvo, nes už gautus maisto talonus piligrimai galėjo sočiai privalgyti bet kurioje kavinėje ar valgykloje, pažymėtoje Pasaulinės jaunimo dienos ženklu. Tačiau ne kartą teko pasiklysti klaidžiojant po svetimą miestą tik su žemėlapiu rankose. Pasak Modestos, visi piligrimai, atvykę į Madridą, gavo kuprinę su Evangelija, piligrimo knygele, renginių programa su popiežiaus pasitikimo ceremonija, kryžiaus keliu, maldos vigilija ir Mišiomis su popiežiumi Benediktu XVI, taip pat  miesto žemėlapiais, skrybėle nuo saulės, vėduokle, gertuve, piligrimo pasu, transporto bilietais, maisto talonais ir netgi rožiniu. Visi šie daiktai buvo beveik būtini ir labai pravertė nenumatytose situacijose.

Visus nepatogumus ir laukimą pakeliui į Ispaniją sugedus vienam iš trijų Vilkaviškio vyskupijos autobusų atpirko nepaprastas bendrystės, nuoširdaus geranoriškumo ir vienybės tarp jaunų žmonių jausmas. Pasak Tomos, jie nepaliovė melstis, kad likusių be transporto kraštiečių kuo greičiau atvyktų paimti kitas autobusas ir jie nepavėluotų į Pasaulio jaunimo dienų renginius. „Tai buvo ne pažintinė ar poilsinė kelionė, o tikėjimą sustiprinanti įvairių šalių ir kultūrų jaunimo vienybė, pagalba vieni kitiems, artimas buvimas kartu ir tokie užplūdę jausmai, kurių net neina išsakyti žodžiais, - pasakojo Toma. – Popiežius Benediktas XVI buvo taip arti, kad net negalėjome tuo patikėti.“ Pasirodo, tame pačiame Cuatros Vientos kariniame aerodrome prieš 7 metus įvyko paskutinis popiežiaus Jono Pauliaus II susitikimas su Ispanijos jaunimu. Tada čia susirinko daugiau kaip 300 tūkst. jaunų tikinčiųjų.

Pasak Bernadetos, visi iš Lietuvos atvykę piligrimai rinkosi į bendras katechezes, kurias vedė kartu vykę vyskupai Arūnas Poniškaitis ir Gintaras Grušas. Šių susitikimų esmė – artimas dialogas tarp jaunų žmonių ir vyskupų, kuris paskatino dalintis skirtingomis tikėjimo patirtimis. Vakarais, laisvu po susitikimų laiku, jaunimas noriai dalyvavo festivalyje, kuriame grojo ir lietuvių krikščioniško roko grupė „Gyvai“, mielai bendravo ir fotografavosi su kitų šalių jaunimu.

„Jaunuolis yra kaip augantis medis: kad būtų tvirtas, jam reikia gilių šaknų, kurios leistų atlaikyti audras. Panašiai ir namas, kad būtų tvirtas ir saugus, turi turėti gerą pamatą, - kalbėjo milijoninei jaunimo miniai popiežius Benediktas XVI. - Pilnos asmens brandos, jo vidinio stabilumo pagrindas yra santykis su Dievu, užsimezgantis sutikus Jėzų Kristų. Šis santykis su giliu pasitikėjimu ir autentiška draugyste duoda jaunuoliui tai, ko reikia geram gyvenimui: ramybę ir vidinę šviesą, nuostatą pozityviai mąstyti, dvasios platumą, pasiruošimą stoti už gėrį, tiesą ir teisingumą.“