Rugsėjo 14 - 20 dienomis Kriūkų ir Liepalotų bendruomenių delegacija, įgyvendindama projektą „Bendruomenių partnerystė ir gerosios patirties pritaikymas plėtojant tarptautinį bendradarbiavimą“, lankėsi Slovėnijoje. Tolmin ir Bovec miesteliuose jie susitiko su vietos bendruomenėmis ir teminių susitikimų, diskusijų metu susipažino su slovėnų sukaupta gerąja patirtimi kaimo plėtros srityje, pasisėmė naujų įdėjų bendruomenių veiklai tobulinti.

Nuotr. Kriūkų ir Liepalotų bendruomenių delegacija džiaugėsi galimybe susipažinti su slovėnų sukaupta gerąja patirtimi kaimo plėtros srityje, pasisėmė naujų įdėjų bendruomenių veiklai tobulinti.

Pasak Kriūkų bendruomenės centro pirmininkės Lilijos Liutvinienės, Tolmin ir Bovec miesteliai įsikūrę kalnuotose vietovėse, apsuptose Julijaus Alpių bei smaragdinės Soča upės. Tokios sąlygos lemia ir žmonių gyvenimo būdą, ir ekonomikos vystymosi kryptis. Mūsų kraštiečius priėmė Tolmin meras Uroš Brežan. Jis pristatė Tolmin savivaldybę, kurioje gyvena 12 000 gyventojų, yra 72 kaimai bei 23 vietos bendruomenės, kurios turi savo prezidentus (redakcijos pastaba: mūsų šalyje šį darbą atlieka seniūnai). Šio Slovėnijos krašto Vietos veiklos grupės atstovė Vesna Erhart pristatė šiuo metu įgyvendinamus 54 programos LEADER projektus. Pasak L.Liutvinienės, didžiausias dėmesys čia skiriamas aktyvaus poilsio, sporto, turizmo, amatų ir vietos produktų gamybos bei jų reklamos vystymui. V.Erhart plačiau pristatė keturis projektus: vietinių amatų, pienininkystės, turizmo ir neseniai pradėtą įgyvendinti – obuolių sulčių spaudimo projektą.

 
L.Liutvinienės teigimu, Bovec bendruomenė yra daug mažesnė – 3 600 gyventojų ir  7 vietos bendruomenės. Šis miestelis gana smarkiai nukentėjo nuo 1998 ir 2004 metų žemės drebėjimų.  Mero Siniša Germovšek tvirtinimu, nelaimės suartino žmones. Tvarkant apgadintus pastatus ir aplinką ypač stipriai pasireiškė gyventojų bendruomeniškumas, solidarumas ir savanorystė. Reikia paminėti, kad Bovec gaisrininkų draugija įkurta ir dirba taip pat tik savanorystės pagrindais, tačiau turi profesionalią techniką ir puikią gaisrų gesinimo įrangą.  „Slovėnijoje žmonės į visuomenines organizacijas, įvairias bendruomenes buriasi pagal pomėgius – teatro, etnokultūros, sporto ir kitu, o visas kitas veiklas, taip pat ir projektines, vykdo vietos savivaldybė ir seniūnijos, - pasakojo Kriūkų bendruomenės centro pirmininkė. – Galbūt tokia sistema iš tiesų yra racionalesnė, nes už darbą gaunamas atlygis, o pas mus bendruomenės aktyvas rengia ir vykdo projektus be jokio atlygio, žmonės dirba savanorystės pagrindais ir aukoja savo laisvalaikį.“
Slovėnijoje vietos produktų gamintojai labai palaikomi. Viešbučių, restoranų virtuvės naudoja to regiono ūkininkų pagamintą produkciją. Čia labai populiarūs ir stiprieji vietiniai gėrimai – naminukės, užpiltinės. Šis verslas Slovėnijoje legalus ir gana pelningas. Daugelį mūsų bendruomeniečių nustebino David Ostan šeimos 350 avių ūkis. Jų pienas sūrių gamybai parvežamas į miestelio centre esantį šeimos gyvenamąjį namą, kur visai nedidelėje patalpoje vyksta pieno perdirbimas, o kartu ir prekyba jau perdirbta produkcija. „Mūsų ūkininkai tuo labai stebėjosi, - pasakojo L.Liutvinienė. - Lietuvoje tai neatitiktų jokių higienos normų, būtų skiriamos baudos, kol verslas bankrutuotų, o Slovėnijoje smulkiajam verslui vystyti sudarytos puikios galimybės.“ Mūsų bendruomenių atstovai turėjo progą tuo įsitikinti. Čia žmogui stengiamasi padėti, skatinama dirbti ir užsidirbti.

Slovėnai ne tik vysto turizmą ir propaguoja aktyvų sportą, bet kartu ir platina vietinę produkciją. Iš turizmo neblogai uždirbama, o gautos lėšos investuojamos į pastatus, verslo plėtojimą, darbo vietų kūrimą. Čia ypač jaučiama meilė ir pasididžiavimas savo šalimi, regionu, kaimu. „Slovėnai - labai geranoriški ir draugiški žmonės, - teigė Kriūkų bendruomenės centro pirmininkė – Jie mažiau pavydūs nei lietuviai – mielai reklamuoja vieni kitų teikiamas paslaugas ar gaminius. Taigi vyksta tikra partnerystė, tokiu būdu stiprinamas bendruomeniškumas.“

Kaip ir pas mus, taip ir Slovėnijoje viena iš aktualiausių problemų - kaimo bendruomenės senėjimas. Gyventojų mirštamumas didesnis už gimstamumą, jaunimas po studijų negrįžta į kaimus, nes trūksta darbo vietų, ribota savirealizacija. Susitikimų metu su Tolmin ir Bovec bendruomenėmis mūsų krašto delegacija pasirašė bendradarbiavimo sutartis ir užsimezgusią draugystę galės tęsti įgyvendinant bendrus projektus ir dalijantis gerąja patirtimi.