Rugsėjo 18 – 20 dienomis rajono bendruomenių pirmininkai ir jų atstovai bei keletas rėmėjų per Latviją ir Estiją vyko į baltąjį šiaurės miestą - Suomijos sostinę Helsinkį. Penkiasdešimčiai rajono gyventojų dalykinę – pažintinę kelionę organizavo Bendruomenių centrų asociacija, kuriai vadovauja Grinutė Šnirpūnienė.Nuotr. Pusšimtis rajono bendruomenių pirmininkų ir jų atstovų iš kelionės po Suomiją parsivežė daug gerų idėjų, kurias galės panaudoti savo veikloje.
„Nors kelionė truko tik tris dienas, tačiau iš jos parsivežtas žinių ir pažinčių bagažas – solidus ir naudingas“, - patikino G.Šnirpūnienė. Pirmoji diena buvo skirta Estijos sostinės Talino įžymybių apžvalgai. Europoje yra tik kelios vietos, kuriose tvyro tokia viduramžių dvasia - aukštos belangės sienos su smailiais lyg spygliai bokšteliais, vingiuotos gatvės. Bevaikščiodami po jas mūsų keliauninkai apžiūrėjo Piritos olimpinį kompleksą, ypatingą vietą – Kadriorgo parką, kuris buvo įrengtas XVIII amžiaus pradžioje Rusijos caro Petro I įsakymu. Jo viduryje pastatyti nuostabūs rūmai. Visa tai caras dovanojo savo žmonai Jekaterinai I. Dabar čia įsikūręs Vakarų meno muziejus su didele romantikų meno kolekcija.
Antroji kelionės diena buvo skirta Suomijai. Į Helsinkį bendruomeniečiai atvyko keltu, išplaukusiu iš Virtsu uosto. Ekskursija po baltąjį šiaurės miestą sužavėjo. J.Sibelijaus paminklas, uoloje įrengta įspūdingoji Tempelinaukio bažnyčia, senato aikštė, Katedra, prieplauka su spalvingu turgumi, Eesplanaadi alėja paliko daug neišdildomų įspūdžių. Vakare keliauninkai pasiekė ir Saaremaa salą, kurioje jų jau laukė negausi, tačiau labai draugiška Sakla bendruomenė. „Sakla - nedidelis kaimelis, kuriame gyvena kiek daugiau nei šimtas gyventojų, - pasakojo Bendruomenių centrų asociacijos pirmininkė. - Vienuolika metų veikianti bendruomenė per projektinę veiklą pritraukė nemažai lėšų, kurios leido susitvarkyti bendruomenės namus ir įrengti klubo su sale patalpas, kuriose artimiausiu metu įsikurs bendruomenės verslas - estiškų kiliminių takų audimas, etnopaveldo muziejėlis.“
G.Šnirpūnienė pasakojo, kad visus projektus rašo veikli kaimo bibliotekininkė, kuri savo įstaigoje dirba tik dvi dienas per savaitę. „Bendruomenės veikloje dalyvauja daugiausiai senjorai, nes jaunimas, kaip ir pas mus, nėra sėslus, - įspūdžiais dalijosi pašnekovė. - Jį vilioja Danija, Suomija, Švedija. Ten galima daugiau uždirbti.“ Šioje bendruomenėje šakiečius maloniai nustebino vieno garbaus amžiaus senjoro - kolekcininko pomėgis: jis kaupia senus muzikos prietaisus, o jiems eksponuoti klubo patalpų rūsyje įsirengė muziejėlį. Jis ketina dalyvauti projektinėje veikloje, kad galėtų įsirengti savo patalpas ir visuomenei pristatyti visą savo sukauptą turtą. „Sakla bendruomenė labai vertina savo kaimo istoriją – turi surinkusi daug medžiagos apie kolektyvizacijos, tarybinių ūkių gyvavimo laikotarpį, - stebėjosi keliauninkai. – Kaimas nedidelis, bet nestokoja kultūrinio entuziazmo. Jų šokių ir dainų ansamblis - rajoninių ir respublikinių renginių dalyvis. Prieš atsisveikinant mūsų laukė maloni staigmena – buvome pavaišinti spurgomis su mėsa. Tokiomis, kokias sovietiniais metais karštas pardavinėdavo ir Lietuvos didžiųjų miestų gatvėse. Tai buvo tikras alkanų studentų išsigelbėjimas.“
Salos sostinėje Kuresarėje mūsų bendruomenių atstovai apžiūrėjo puikiai išlikusią XIII a. vyskupų pilį - tvirtovę ir senamiestį, stebėjosi meteorito išmuštu Kalio krateriu. Vakarop jie sugrįžo atgal į Virtsu ir per Latviją skubėjo į namus. „Puiki kelionė. Rodos ir vargo nebuvo. Per tokį trumpą laiką patirta tiek daug įspūdžių, - atviravo G. Šnirpūnienė. - Džiaugėmės mūsų pačių bendrystės šiluma ir įvairiomis geranoriškumo apraiškomis kiekvieno ir kiekvienam. Tai tikras bendruomeniškumas! Be jokio dirbtinumo! Tikiuosi, kad visų keliavusiųjų dvasinis ir intelektualinis atsinaujinimas duos savo vaisius rajono bendruomeninių veiklose.“
„Draugo“ inf.
