Skulptūrose atgims Sintautų valsčiaus istorija ir žymūs kraštiečiai

baneris leidinys

pleneras drozejaiRita PLAUŠINAITYTĖ - ŠERKŠNIENĖ
 
Praėjusią savaitę Sintautai aidėjo nuo kalto garsų. Ne geniai medžio kamienus stukseno – tai nagingi medžio drožėjai, pagauti kūrybinio įkvėpimo, kūrė medžio skulptūras. Tautodailininkų pleneras tampa jau tradiciniu Sintautų akademijos kasmet organizuojamu renginiu, kurį viešoji įstaiga įgyvendina pagal projektą „Sintautai – 2015 (Kryždirbystės tradicijų tąsa senajame Sintautų valsčiuje)“.
 
Nuotr. Tautodailininkas Audrius Kaunas iš Bliuviškių kaimo šiais metais plenere drožia istoriką Valentiną Dėdiną, kilusį iš Vaitiekupių kaimo.
 
Šiuo projektu Sintautų akademija siekia surasti ir įamžinti senojo Sintautų valsčiaus gyventojų amžinojo poilsio vietas, čia gyvenusių žmonių atminimui ar įsimintiniems istoriniams įvykiams pastatyti kryžių, koplytstulpių ar stogastulpių. Taip pat žadama sutvarkyti ir restauruoti 12 anksčiau sukurtų darbų bei sutvarkyti jų aplinką. Projektas ir toliau plėtoja jau 15 m. gyvuojančią menininkų vasaros kūrybinių stovyklų tradiciją,  šiemetinė stovykla skirta kryždirbystės tradicijų gaivinimui. Šįmet šeši liaudies meistrai dalyvavo plenere, kur medžio gabalai virto neįtikėtinomis skulptūromis. Čia plušo tiek žinomi Šakių rajono tautodailininkai – Gediminas Jėčys iš Kriūkų, Audrius Kaukas iš Bliuviškių, Zigmas Sederevičius iš Plokščių, Vladimiras Žarkovas iš Lukšių, tiek svečiai iš Vilkijos – Linas Saladis ir Deividas Skudra.

„Pleneras tai vieta, kur atitrūksti nuo kasdienybės, susitinki, pabendrauji su kitais tautodailininkais, draugais, pasidaliji patirtimi. Negi praleisi tokią progą?“ – kalbėjo G. Jėčys, kuris Sintautų akademijos organizuotuose pleneruose dalyvauja jau nuo 2006 m. Šiais metais liaudies meistras kuria skulptūrą, kuri įamžins Pusdešrių kaimo atminimą – ji bus pastatyta toje vietoje, kur kadaise buvo to kaimo kapinaitės.

„Retas kuris mūsų rajone žino, kur tas kaimas yra, o kadaise ten irgi gyveno žmonės. Reikia išsaugoti ateities kartoms savo krašto istoriją“,– sako G. Jėčys.

Šiais metais plenero dalyviai duoklę atiduos ir iškilioms asmenybėms, kurios  kartais mums jau tėra žinomos tik iš istorijos vadovėlių. Žinomas mūsų krašto tautodailininkas Audrius Kaunas savo unikaliu stiliumi plenere drožia istoriką Valentiną Dėdiną, kilusį iš Vaitiekupių kaimo. Ši skulptūra vėliau ir „apsigyvens“ Vaitiekupių kaime kaip atminimas iš čia kilusiam kraštiečiui, istorikui. Kaip žinia, A. Kauno trijų dalių skulptūra, kurioje vaizduojama vienuolė, žydas ir žemdirbys, per Šv. Onos atlaidus papuošė ir Griškabūdžio miestelį.

Taip pat šių metų plenere išsipildys ir sena drožėjų svajonė – kaimo teritoriją žyminti lenta taip pat bus išdrožta iš medžio. Sintautų miestelio užrašo lentą skaptuoja svečias iš Vilkijos – D. Skudra. Jo kūrinys kartu su Z. Sederevičiaus skulptūra turėtų džiuginti tų gyventojų, kurie į Sintautus važiuos nuo Kudirkos Naumiesčio pusės, akį. Dviejų skulptūrų kombinaciją ketinama atidengti ir pašventinti Sintautų miestelio šventėje rugpjūčio 30 d.

Projekto vadovas Vitas Girdauskas sako, kad tiksliai dar nėra aišku, kur bus pastatyta L. Saladžio skulptūra, kuri yra skirta Sintautų krašto kunigams atminti. Naudodamas autentišką, iš Suvalkijos kilusį įrankį – vedegą, skulptorius stropiai drožia skulptūrą, iš kurios lyg kokios persipynusios sielos žmonių siluetai žvelgia į čionykštį gyvenimą. Kadaise pabandęs mėgėjiškai padrožinėti,  dabar savo įrankių nepadeda į šalį, džiaugiasi atradęs savyje tokį talentą ir tikisi, kad jaunoji karta turės ko iš liaudies meistrų pasimokyti.

V. Žarkovas savo skulptūroje vaizduoja dėl partizanų vaikų verkiančias motinas. Nesvarbu, kad partizanų kovos dabar yra tik istorija, bet kažkam tai labai skaudi patirtis. Juk kadaise motinos turėjo iškentėti didžiulį skausmą dėl savo žuvusių sūnų ir dukrų. Todėl tautodailininkas jas vaizduoja įkalintas karsto formos skulptūroje, kurioje galima įžiūrėti iš vienos pusės jų veidus, o iš kitos pusės – begalinė tuštuma ir skausmas, net vaizdų nesimato. Virš iškankintų motinų veidų kabo kryžius, simbolizuojantis praeities kančias ir viltį. Ši skulptūra turėtų papuošti Sintautų miestelio kapinių įėjimą.

Šių metų plenere tautodailininkai dirbo ne vieni – jiems talkino jaunieji pagalbininkai. Tai paaugliai, kuriems buvo smalsu sužinoti, kaip dirba liaudies meistrai. Anot projekto iniciatorių ir pačių tautodailininkų, tokia švietėjiška veikla, kai jaunimas gali pats pačiupinėti įrankius, stebėti, kaip medžio gabalas virsta unikaliu kūriniu, gali lemti, kad ateityje jauni žmonės ir patys nesibodės paimti į rankas kaltą ir prisiliesti prie medžio.

Šio projekto rezultatai bus aprašyti 2016 m. Sintautų kalendoriuje. Čia žadama pristatyti visuomenei šio projekto tikslus, eigą bei pasiektus rezultatus. Tikimasi, kad šio projekto rezultatai skatins ateityje ir kitas bendruomenes rengti kryždirbystės tradicijoms skirtus projektus.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti


Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos