Giedrė PLEČKAITYTĖ

spublikiniame kalvių festivalyje buvo karūnuotas Lietuvos „Kalvių kalvis“. Juo tapo vilnietis Vladas Kuzinas. Kalvystės festivalio svečiai turėjo progą apžiūrėti kalviškosios kryždirbystės parodą. Taip pat iš arčiau susipažinti su kalvio amatu.

Nuotr. Išrinktasis “Kalvių kalvis” Vladas Kuzinas (kairėje) vainikuotas Vytauto Jaručio nukalta karūna.

  Karūnuotas ilgametis kalvis

Liepos 25 dieną Lukšių seniūnijos garsiojo Zyplių dvaro kiemas aidėjo nuo kalvių plakamos geležies. Tądien Zyplių dvare vyko  respublikinis kalvystės festivalis, skirtas nominacijai „Kalvių kalvis“ išrinkti. Dėl šio vardo varžėsi trys kalviškosios kryždirbystės kalviai: Vladas Kuzinas (Vilnius), Vytautas Kryžiavyčius (Panevėžys), Ričardas Grekavičius (Kaunas). Šiųmečiu Lietuvos „Kalvių kalviu“ tapo vilnietis kalvis Vladas Kuzinas. Išrinktasis vainikuotas Vytauto Jaručio nukalta karūna. Šakių savivaldybė nugalėtojui skyrė piniginę premiją.  Ar džiaugiatės būdamas tituluotas Lietuvos „Kalvių kalviu“? „Aš džiaugiuosi, kad yra tokie žmonės, kaip Vidas Cikana, Valentinas Jezerskas. Tai žmonės, kurie dirba savo darbą, kurie kuria, kaip ir aš“,- kalbėjo naujai karūnuotas „Kalvių kalvis“ V. Kuzinas. Kalvis tikino, kad šio titulo laimėti tikrai nesitikėjo. V. Kuzinas kalvytės amatą puoselėja ilgus 20 metų ir dar ilgai žada draugauti su geležimi. Dabar jis kalvystės amato paslaptis dalina savo mokiniams. Kalvis atskleidė tai, kad šiuo metu rengia knygą – „Kalvio praktiniai patarimai“. Pasak V. Kuzinos, šioje knygoje bus išdėstytos jo profesionalios žinios. „Plieno, aliuminio, žalvario liejimo ir kalimo technologijos, žaizdrai, visokiausių priekalų montavimas ir t.t.“,- pasakojo V. Kuzinas. Jeigu bus gautas finansavimas, „Kalvių kalvio“ V. Kuzinos knyga turėtų pasirodyti kitąmet. Ar sudėtingas kalvystės amatas? „Jeigu su meile dirbi, tai nesudėtingas - lengvas“,- šypsojosi naujai karūnuotas „Kalvių kalvis“ V. Kuzinas.

Respublikinis kalvystės festivalis šiais metais yra pirmasis. Tačiau nominacija „Kalvių kalvis“ yra atgaivinama po kelių dešimtmečių. Lig šiol „Kalvių kalvio“ rinkimo renginiai kas treji metai vykdavo Druskininkuose. „Tačiau tai buvo truputėlį platesnio kalvystės amato supratimo renginiai. Tautodailininkų sąjungos Kauno bendrija, teikdama šį projektą, atgaivindama „Kalvių kalvio“ nominaciją, išskiria pagrindinį dalyką – kalvišką kryždirbystę.“,- kalbėjo tautodailininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Valentinas Jezerskas. Mat kalviškoji kryždirbystė – didžiausio palikimo, gyvosios tradicijos, mūsų etninės kultūros dalis. Kalviškoji kryždirbystė akcentuojama, kaip sudėtinė lietuviškos kryždirbystės dalis. UNESCO sąraše lietuviškoji kryždirbystė įrašyta kaip nematerialus paveldas. Tai pasaulinio paveldo dalis.

Ar kalviškosios kryždirbystės nominacijai „Kalvių kalvis“ rinkimai bus tradiciniai? „Taip. Tai bus tradicija. Jeigu sykį pakėlėme kartelę, tai jau nuleisti nebegalime. Tai yra įsipareigojimas prieš Lietuvos kryždirbystės kalvius. Svarbu, kad kalviai nepamirštų kryždirbystės“,- sakė V. Jezerskas. Lietuvoje yra daug kalvių, tačiau duoną jie užsidirba dirbdami buitinius, interjero daiktus. Anot V. Jezersko, tai nėra blogai. Lietuvoje prie profesinės ir meninės išraiškos kryždirbystės dirba tik dvi dešimtys kalvių. „Mes, norėdami tai plėtoti, vystyti, parodyti, rengiam seminarus kalviams, kultūros darbuotojams. Zypliuose jie vyksta jau šešetą metų. Tam, kad nepamirštume pirminių ištakų, mūsų palikimo“,- kalbėjo V. Jezerskas. Anot pašnekovo, yra svarbu ir tai, kad kalviškojoje kryždirbystėje atsiskleistų tam tikro  regiono ypatumai.

Šių metų kalvystės festivalyje dalyvavo trys kalviai, kurie parengė konkursines kolekcijas. Dalyvauti konkurse buvo kviečiami visi kalviai. Tačiau nesurinkusieji konkursinės reikiamų darbų, buvo pakviesti į parodą, kad parodytų save. „Daugelis kalvių neturi tokios kolekcijos kaip ilgametis „Kalvių kalvis“ Vytautas Jarutis. Jis turi kilnojamąją parodą. Vytauto Kryževičiaus visi darbai yra kraštovaizdyje. Jie jau naudojami pagal savo paskirtį. Ir juos mes galim rodyti tiktai nuotraukose“,- kalbėjo V. Jezerskas. „Kalvių kalvio“ nominacijai laimėti kompetentinga komisija atkreipė dėmesį į kalviškosios kryždirbystės tęstinumą. Buvo atsižvelgta į tai, ar kalvio nukalti kryžiai nenutolę nuo kalviškosios kalvytės pradinių ištakų bei tam tikram regionui būdingų etninių savybių.

Vertinimo komisiją sudarė: pirmininkas hum. m. dr. Vytautas Tumėnas,  menotyrininkė m. dr. Skaidrė Urbonienė,  menotyrininkė m. dr. Jolanta Zabolytė, dailininkas Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas Jonas Rudzinskas, dailės ekspertas Vladas Čeponis, dailininkas - skulptorius Marius Grušas, Šakių rajono meras Juozas Bertašius.

Festivalio dalyviai ir rengėjai džiaugėsi Zyplių dvaro autentiška aplinka ir aura, kuri puikiai tinka šiam festivaliui įgyvendinti. Tačiau neatmetama galimybė, kad ateityje festivalis vyks ir kitame Lietuvos kampelyje. „Seniai bendradarbiaujant su Šakių savivaldybe, Lukšių seniūnija, Zyplių dvaru, manau, kad festivalis čia ir išliks, nes Zypliuose yra bazė, vieta ekspozicijai“,- kalbėjo V. Jezerskas. Buvo norai ir bandymai nominacijos „Kalvių kalvis“ rinkimo tradiciją atgaivinti Kaune ir kitame mieste. Tačiau tie bandymai neprigijo. „Tautodailė ir tradiciniai amatai yra kaimo kultūros dalis. Nukelti į miestą, ant grindinio, jie nelabai limpa, keistai atrodo. Svarbu ir tai, kad etninę kultūrą – kaimišką kultūrą žmonės atrastų atvažiavę čia, o ne nuvežti jiems į miestą ir pateikti kaip jau sukramtytą ir pigų daiktą. Svarbu, kad jie atrastų tą brangenybę atvažiavę į kaimą, nes Lietuvėlė tikrai nedidelė“,- kalbėjo V. Jezerskas.

Festivalio lankytojai turėjo galimybę iš arčiaus susipažinti su kalvio amatu. Lankytojai galėjo įvertinti, ar lengvas, ar sudėtingas kalvio amatas. Norinčiųjų susipažinti su kalvystės amatu buvo. Festivalyje lenkęsis  vaikas, vardu Ignas, neiškentė ir pats į rankas griebė geležį bei plaktuką. Ignas džiaugėsi galėdamas išmėginti kalti geležį. Kalvio amatas vaikui pasirodė labai įdomus.

Kalvystės paroda bus eksponuojama iki rugsėjo 1 dienos. Dalis šventės metu kalvių nukaltų darbų liks dvare.