baneris leidinys

vidziunas2Gintarė MARTINAITIENĖ

Šiandien Seimo narys kraštietis Arvydas Vidžiūnas švenčia savo gimtadienį. Nors tai ne jubiliejus, kalbiname jį apie moteris, pomėgius, laisvalaikį. Tad kokia ta kita, ne taip dažnai ir viešai matoma A.Vidžiūno pusė?

Nuotr. Šiandien gimtadienį švenčiantis Arvydas Vidžiūnas įsitikinęs, kad pagarbos moterims, motinystei ir grožiui niekada nebus per daug.

Esate gimęs Kovo 8-ąją – Tarptautinę moters dieną. Ką Arvydui Vidžiūnui reiškia moteris? Ar pastebite, kad moterų vaidmuo visuomenėje tampa vis didesnis, reikšmingesnis, ir kaip tai vertinate?
Dėl tokio smagaus sutapimo galiu dėkoti tik savo Mamytei. Dar linksmiau –  Šakių vidurinėj vienam suole esu sėdėjęs su Vidu Markevičium iš Voverių, taip pat gimusiu tą pačią moterišką dieną...

Per savo metus esu supratęs, kad pagarbos moterims, motinystei ir grožiui niekada nebus per daug. Vyrai, gaila, mūsų visuomenėje sunkiau atsisakantys senojo mąstymo ir buitinių stereotipų, dar ne visada pripažįsta, kad moterys šeimose tikrai laiko tris namų kertes, todėl kaip tik moterų, motinų rankose ir svarbiausios mūsų valstybės gerovės ir savijautos kertės.

Linkėčiau, kad moterys būtų laimingos, galėdamos spręsti, kuriuo keliu eiti, kokį gyvenimą kurtis ir gyventi. Vienos visuomenės veikloj, vadovių kėdėj ar politikos varžybose. Kitos – šeimoj, vaikų ar savo gėlėių apsupty. Svarbiausia – laimingos ir besišypsančios.

Ar mėgstate švęsti savo gimtadienius ir kaip juos švenčiate? Gal esate gavęs kažkokią ypatingą gimtadienio dovaną, o jei ne, kas tai galėtų būti?
Nemėgau niekada, labiau tie šventimai būdavo duoklė draugams ir bičiuliams. Ir šiandien didžiausia dovana – skambučiai, žinutės ar pasveikinimai facebooke. Kadangi jų būna visada, tai ir džiaugiesi žmogus, kad šiame gyvenime nesi vienas, kad yra apie tave galvojančių. Ypatinga dovana? Tokios yra visos, kurios nuoširdžios, – knyga, bilietas į koncertą, dukters atsiųsta anūkų nuotrauka ar plojimai per Šakių cirko jubiliejų...

Kokie jūsų svarbiausi gyvenimo etapai? Kokie ateities planai?
Valenčiūnai ir Šakių vidurinė – čia pirmasis. Tada Vilniaus universitetas: lietuvių filologijos studijos, dėstymas, disertacija, straipsniai, knyga, viktorina „Moki žodį – žinai kelią“. Ir dabartinis – politika, žmonių ir valstybės reikalai – prasidėjęs nuo pergalės Šakių apygardoje 1996-aisiais. Seimo pirmininko pavaduotojas, pirmasis pavaduotojas, eilinis narys, pozicija ir opozicija, atstovavimas Lietuvos reikalams Vokietijoje, Austrijoje, Rusijoje, Lenkijoje, susitikimai su valstybių vadovais – ir pokalbiai, tarimasis, diskusijos su tūkstančiais Šakių, Sūduvos ir visos Lietuvos žmonių.

Planai? Kad nėra čia ką daug ir planuoti: Šakiai, Seimo kasdienybė, posėdžiai, gyvenimas tarp žmonių, rinkimai. Darbas, kurį norisi padaryti kuo geriau.

Bet Seime juk tikrai ne visi persidirba...
Visko ten yra, bet norėčiau kalbėti tik apie save. Sakysim, pirmoji kadencija Seime man buvo ypač juodo darbo metai. Į Seimo pirmininko pavaduotojo kėdę atėjus iš universiteto katedros, reikėjo mokytis Konstitucijos, Seimo statuto, įstatymų, vadybos, politologijos, tarptautinių santykių, diplomatijos taisyklių, aukštojo etiketo, protokolo, kalbų ir t.t. Patikėkit, laisvo pusdienio laukdavau kaip šventės. Žmogiškai labai sunkus ir buvimas valdžioje per krizę. Kadencija opozicijoje, aišku, lengvesnė. Dirbu Seime, kaip moku, stengiuosi, kad į gerąją pusę keistųsi mano Tėviškės, jos žmonių, visos valstybės gyvenimas. Žinoma, norint Seime galima ir nepersidirbti, tik kelti skandalus ir filmuotis kokiose „kakadu“...

Bet Jūs nesate žurnalų viršelių, šou laidų herojus?
Todėl, kad tokie mano principai. Politika man yra valdymo ir valstybės, jos žmonių geresnio gyvenimo kūrimo darbas, o ne šokių aikštelė ar anekdotų čempionatas. Buvau ne kartą kviestas, bet esu atsisakęs dainuoti, šokti visokiose televizijos linksmybėse. Nors tikrai, manau, galėčiau ten linksmai pasirodyti. Rinkėjai politiką turi vertinti dėl jo darbų, bendravimo ir padorumo, o ne dėl televizinio įvaizdžio ar  skandalų.

O kokie, Jūsų akimis, darbo politikoje privalumai ir trūkumai?
Kaip ir kiekviename darbe, yra visko. Pirmiausia kurti valstybę yra įdomu. Ypač yra ką veikti skaitančiam žmogui. Kadangi esu lengvai bendraujantis, man malonu būti tarp žmonių. Politika – ir galimybė daugiau pažinti pasaulį. Nemalonioji pusė: nuolatinis nepasitenkinimo jausmas, kad ne viskas pavyksta taip, kaip norėtum. Man nėra mielas ir pergalės siekimas bet kokia kaina, garbingo elgesio stygius ir privalomas gyvenimas konfrontacinėje aplinkoje, kai tenka skaityti ar klausyti ir tai,  ko net nesi sapnavęs.

Ką mėgstate veikti, kai nebūnate darbe? Kaip pailsite, atgaunate jėgas? Kaip atrodo Jūsų darbo kambarys, biblioteka?
Labai mėgstu skaityti, lankyti parodas, suktis Lietuvos ir gimtojo krašto kultūroj. Skaityti viską apie Šakius ir lietuvių dailę. Žiūrėti per TV Kauno „Žalgirį“ ir Miuncheno „Bayern“. Namie paveikslai, knygos ir ramybė. Atvažiuokite, aprodysiu. Rimtai.

Esu girdėjusi, mėgstate šeimininkauti? Gal kokį receptą?
Mėgstu, tas tiesa. Kulinarinė kultūra, ypač kitų šalių, tikrai domina, dažnai ką pats pamėginu. Kokia burgundiškoji jautiena, paelja ar gaspačio jau įveikta, sako, ir valgyti buvę galima...
Kad jau prašot, tai siūlau Viduržemio jūros regiono receptą – išsikepti vištienos su ožkų sūriu. Vištos krūtinėlę giliai įpjauti, įdaryti ožkų sūriu ir čiobrelio šakele, kad neišsiskleistų, sutvirtinti mediniais smeigtukais, aptepti medumi, pabarstyti pipirais, druska, paprikos milteliais, kepti keptuvėje arba ant grilio; keptuvėje apkepinti stambiai pjaustytų paprikų, mėlynąjį svogūną – ir skanaus.

Kokie Vidžiūnų šeimos sekmadieniai, savaitgaliai?
Einam į šv. Mišias. Abu nemažai skaitom. Mėgstam daug vaikščioti,  būna, vasarą kasdien ir 18 km nueinam.  Džiaugiamės sulaukę mano dukros Kotrynos su vyru ir anūkais, žmonos Rimos dukters Augustinos. Kartais daromės ką įmantriau pietų. Kaip ir visi.

O vakarai Vilniuje – kinas, teatras, koncertai, kavinės?
Tų vakarų nėra daug, o kavinių tai mažiausiai. Daugiau teatro ir klasikinės muzikos koncertų. Kaip savo šeimoj pabūnu su bičiuliais Vilniaus zanavykų bendrijoje, kartais su jais ir ilgiau pavakarojame. Ėmiau viską skaityti apie lietuvių dailę, su žmona stengiamės nepraleisti nė vienos svarbesnės parodos. Štai rytoj, kovo9, Vilniuje „Menų tilto“ galerijoje personalinė Zyplių mergaitės Adelės Liepos Kaunaitės paroda, kas galėsit būti Vilniuje, užsukit, ta mergina sprogdinte sprogdina spalvas ir erdvę...

Gimtadienio proga įprasta sulaukti įvairių sveikinimų. O ką jūs galėtumėte palinkėti sau, rajono gyventojams, Lietuvos piliečiams?
Sau – poetiškai pasakysiu – paliesti savo gimtojo krašto žmonių širdis, bet ne dalijant greitos laimės receptus, o būnant su jais, kantriai nuoširdžiai klausant, diskutuojant ir sutariant dėl būtinų valstybės darbų.

Žmonėms – tikėti savimi, savo vaikų galimybėmis ir savo valstybe, iš politikų reikalauti švarių ir protingų sprendimų, bet atmesti sekančius pasakas apie šviesų rytojų ir stebuklingus sprendimus, kurie iš karto visus padarys turtingus ir laimingus. Linkiu proto, nes juk ne veltui juokaujama: labiausiai meluojama prieš vestuves ir prieš rinkimus...

Gražiausių dalykų linkiu mūsų gimtojo krašto merginoms ir moterims – švytinčioms, guodžiančioms, skatinančioms žygdarbiams ir saugančioms savo vyrus ir sūnus. Būtų labai smagu, kad tulpės, įteiktos Jums Kovo 8-ąją, ne vieną žiedą išsaugotų ir Kovo 11-ajai, mūsų valstybės gimtadieniui.

Komentarai   

#1 JANINA IŠ NARIJAMPOL 2016-03-21 11:28
Šitas žmogelis tik meluoti ir sugeba,o moteris keičia kaip kojines
Cituoti

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos