Vytautas Sakavičius: „Svarbu neužmiršti dėl mūsų sumokėtos kainos!“

sakaviciusLina POŠKEVIČIŪTĖ

Šv. Velykos – svarbiausia viso katalikiško pasaulio šventė. Kaip turėtume ją pasitikti? Kalbiname Ilguvos Šv. Kryžiaus Atradimo  parapijos kunigą Vytautą Sakavičių.

Nuotr. Kunigas Vytautas Sakavičius sako, kad svarbus yra ir žodžių, minčių, pašnekesių pasninkas.

Kokia Gavėnios prasmė?

Gavėnia – tai Bažnyčios susikaupimo ir atgailos laikas, kurio metu tikintieji raginami pažvelgti į Kristaus slėpinį, semtis iš jo jėgų, nuvalyti savo širdį, peržvelgti savo krikščionišką gyvenimą ir atgailos bei susitaikinimo dvasia ruoštis Kristaus prisikėlimo įvykiui. Gavėnia kasmet mus kviečia atnaujinti pasirinkimą sekti Kristumi.

Šv. Jonas Paulius II, pradėdamas savo paskutiniąją žemiškąją 2005m. gavėnią, rašė: „Į amžinąjį gyvenimą negalima įžengti nenešant savo kryžiaus kartu su Kristumi. Neįmanoma pasiekti laimės ir taikos, jei nesiryžtama drąsiai pradėti vidinės kovos. Tai kova, kuri laimima tik atgailos ginklais: malda, pasninku ir gailestingumo darbais. Viskas turi būti atliekama paslapčia, neveidmainiaujant ir nuoširdžia tyros meilės Dievui ir broliams dvasia.“

Gavėnia įmanoma tik pasninkaujant?

Ir šiandien pasninkas nepraradęs savo reikšmės. Juk pasninkaudami trokštame dar labiau pasitikėti Dievu, savo gyvenimą nukreipti į jį, pastebėti tai, kas svarbiausia, taip pat padėti kitiems. Biblinėje tradicijoje pasninkas neatsiejamas nuo išmaldos: tai, ką atimu nuo savęs, atiduodu kitam. Tokiu būdu sekame Jėzumi – jis, anot apaštalo Pauliaus, „būdamas turtingas, dėl jūsų tapo vargdieniu, kad jūs taptumėte turtingi per jo neturtą“. Apaštalas Paulius krikščionio gyvenimą yra pavadinęs kova: kova su nuodėme ir viskuo, kas į ją veda.

Kaip galima pasninkauti?

Vienas Gavėnios laikotarpio Valandų liturgijos himnas ragina: „Susilaikykime nuo žodžių, valgio ir gėrimo, miego ir malonumų. Tuomet būsime budresni savo jausmams.“
Taigi pasninkas egzistuoja ne tik kaip susilaikymas nuo valgio ir gėrimo. Gali būti žodžių, pramogų, pašnekesių pasninkas, ir kiekvienas turėtų ištirti, kokios pasninko rūšies Dievas iš jo ypatingu būdu reikalauja konkrečiu gyvenimo laikotarpiu.

Kai kam reikalingiausia pasninko forma galėtų būti susilaikymas nuo žodžių. Apaštalas Paulius rašo: „Joks bjaurus žodis teneišeina iš jūsų lūpų; kalbėkite vien, kas gera, kas tinka pamokyti ir duoda naudą klausytojams.“

Kitiems dar svarbiau susilaikyti nuo minčių negu nuo žodžių...

Pagaliau šiandien visiems žmonėms neišvengiamai būtinas vaizdų pasninkas.

Šiandien mus lydi sunkumai, vargai, ligos ir skausmai. Tarsi kiekvienas iš mūsų nešame savo  kryželį.

Nelengva kalbėti apie prasmę išbandymų, vargo, kančios ištiktyje. Klausimas apie kančios prasmę žmonėms amžinas kaip pasaulis. Tačiau daugelis žmonių supranta, jog sukrėtimuose ir sunkumuose jėgų jiems teikė mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus  kančios, o ypač nukryžiavimo ir mirties meditavimas. Kardinolas Džonas Henris Niumanas yra pasakęs: „Jėzaus Kristaus nukryžiavimas ir mirtis suteikė prasmę viskam, ką mums siūlo gyvenimas.“ Išties, be Kristaus kryžiaus milijonų žmonių skausmas nebūtų įprasmintas. Jei sugebėtume apmąstyti ir suvokti visą Kristaus kančios gelmę, tai net ir į baisiausios nelaimės ar širdgėlos tamsą prasiskverbtų bent menkutis šviesos spindulėlis, nors blyškus vilties atšvaitas.

Ką Didžioji savaitė reiškia krikščionims?

„Velykų tridienis“ – švenčiamas  nuo Didžiojo ketvirtadienio vakaro Mišių iki Prisikėlimo sekmadienio Vakarinės. Tuomet sudabartinamas ir įgyvendinamas Velykų slėpinys, tai yra Viešpaties perėjimas iš šio pasaulio pas Tėvą. Per pirmąsias dvi Tridienio dienas tęsiamas šventas Velykų pasninkas, kurio metu pagal pirminę tradiciją Bažnyčia pasninkauja. Didįjį penktadienį visur dera laikytis pasninko ir abstinencijos; rekomenduojama pratęsti pasninką ir Didįjį šeštadienį, kad Bažnyčia pakilia ir atvira dvasia ateitų į Prisikėlimo sekmadienio džiaugsmus. Pagal senovinę tradiciją ši naktis yra „budėjimas Viešpaties garbei”.  Todėl tikintieji, Evangelijos pamokyti, su žiburiais rankose šią naktį tebūna panašūs į žmones, laukiančius grįžtančio Šeimininko, kad parvykęs rastų juos budinčius ir susodintų prie stalo.

Po naktinio budėjimo, belaukiant prisikėlimo, ateina Velykų džiaugsmas, jis toks didelis, jog trunka penkiasdešimt dienų. Kristaus prisikėlimas yra svarbiausias kiekvieno krikščionio tikėjimo ir vilties pamatas.

Ko palinkėtumėt žmonėms šiandien?

Neužmiršti dėl mūsų sumokėtos kainos! Nė viena kita religija neturi tokio „keisto“ Dievo, taip stipriai mylinčio žmogų, kaip mums jį pristato Biblija. Būdamas nekaltas, Dievas užsikrauna visų žmonių kančias, prisiima ant savęs visų mūsų nuodėmes.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Miškasodis: kiek tai prasminga ir reikalinga?

klausimelis 04 23Rimas iš Gelgaudiškio:

Nemažai esu medžių per gyvenimą pasodinęs, nors ne miškininkystėje dirbu. Esu gelgaudiškietis, todėl rūpi Gelgaudiškio miško likimas. Mačiau, kaip žūsta miškas. Bet toks gyvenimas. Mums gal ir atrodė, kad reikėjo anksčiau sergančius medžius pjauti. Faktas, kad yra išnykę didžiuliai miško plotai, bet tam yra specialistai. Nuomonės gelgaudiškiečių išsiskyrė: vieni šaukia, kodėl mišką išpjovė, bet jau miškas buvo miręs. 

klausimelis 04 23 2

Danutė iš Gelgaudiškio:

Džiaugiuosi, kad vyko miškasodžio akcija. Nesu anksčiau dalyvavusi ir medžių ne itin daug pasodinusi. Dėl miškų kirtimo išties daug nuomonių, yra prieštaraujančių plyniems miško kirtimams. Manau, jeigu jau medžius kokios kirvarpos graužia, būtina šalinti, bet po to reikia ir atsodinti. Dalyvavau, nes man rūpi, kad vaikai ir proanūkiai turėtų kur žemuogių ar grybų pasirinkti, augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.