baneris leidinys

piliakalniaiAgnė NAUMAVIČIŪTĖ

Šakių rajonas turi kuo didžiuotis. Nuo neatmenamų laikų mūsų kraštą puošia piliakalniai. Tačiau norėdami juos išsaugoti ateinančioms kartoms turime jais rūpintis, puoselėti. Tai daug laiko, pastangų ir lėšų reikalaujantis darbas. Taigi, kokia rajono piliakalnių būklė?

Nuotr. Sudargo Vorpilio ir Burgaičių piliakalnius aplankiusi komisija priėjo bendrą išvadą, jog jų būklė nėra kritinė.

Vertino komisija

Kad Sudargo piliakalniai yra vienas vaizdingiausių, unikaliausių objektų ne tik rajone, bet ir visoje Lietuvoje, pripažįsta visi. Tačiau jau daugelį metų kalbama apie vis prastėjančią jų būklę. Ypač Vorpilio ir Pilaitės, kuriuos itin sparčiai ardo kasmet atsirandančios vis naujos šlaitų nuošliaužos. Kultūros ir turizmo skyriaus vyresnioji specialistė Inga Navlickienė, apžvelgusi rajono piliakalnių būklę, patikino, jog nėra dėl ko taip smarkiai nerimauti.

Visai neseniai Sudargo piliakalnius aplankė ir jų šlaitų būklę vertino Kultūros ir turizmo skyriaus vedėjos Augenijos Kasparevičienės vadovaujama komisija. I. Navlickienė sakė, kad minėtoji komisija priėjo prie išvados, kad Sudargo Vorpilio ir Burgaičių piliakalnių slinkimas nėra toks kritiškas.

„Juk piliakalniai slenka ne tik šiais metais, jie slinko daugybę metų, niekas net negali konkrečiai pasakyti, kada tai prasidėjo. Daug lemia gamtiniai procesai. Tačiau situacija nėra tokia bloga, kaip kažkam gali atrodyti“, – komentavo specialistė.

Reikia valstybės dėmesio

Reaguodami į piliakalnių būklę abejingi nelieka ir sudargiečiai. Bendruomenė jau mina kelius į Kultūros ministeriją, prašydama Sudargo piliakalnių kompleksui suteikti nacionalinio objekto statusą – tai padėtų iš valstybės ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų gauti lėšų, reikalingų piliakalnių išsaugojimui.

Sudargiečio Jono Prūsaičio nuomone, viena iš priežasčių, kodėl pradėjo slinkti atskiri piliakalnių šlaitų fragmentai – dalies medžių, augusių ant šlaitų, iškirtimas. Bendruomenės pirmininkė Alberta Dragūnaitienė, kaip ir I. Navlickienė, patikino, kad slinkimas prasidėjo prieš keliasdešimt metų, kai piliakalniai dar buvo apleisti ir apaugę medžiais.

„Aš lenkiu galvą darbininkams, kurie prižiūri šį objektą. Patikėkite, nelengva yra pjauti šlaito žolę, prižiūrėti laiptus, nušliuožusias vietas sutvirtinti žabų tvorele“, – kalbėjo seniūnė Rita Grigaitienė.

„Kuoliukus sukalę šlaitų nesutvirtinsime, čia reikalinga mokslininkų ir valstybės parama“, – įsitikinęs rajono savivaldybės meras Juozas Bertašius.

Galimybių studija

I. Navickienė pasakojo, jog slinkimo stabilumą lėmė, tai, kad pastaruoju metu nebuvo didelių potvynių ir lietaus. O štai 2011 m. metais dėl šių priežasčių vyko stiprus šlaitų slinkimas, kai nuošliaužos ėmė sparčiai ardyti Vorpilio piliakalnį. Kada šis procesas pasikartos, niekas negali pasakyti.

„Savivaldybė piliakalniams skiria dėmesio tiek, kiek gali. Kiek galime, pasidarome vadinamuosius namų darbus ir jie suveikia. Stengiamės užkirsti kelią piliakalnių šlaitų slinkimui“, – mintimis dalijosi pašnekovė.

I. Navlickienės teigimu, piliakalnių priežiūra ir šlaitų slinkimo profilaktika kainuoja milžiniškus pinigus. Šiais metais bus rengiama galimybių studija, kurioje bus numatytos visos techninės priemonės, kurių reikėtų imtis dėl Sudargo piliakalnių. Su šiuo dokumentu bus kreipiamasi į Kultūros paveldo departamentą kaip su įrodymais, ką reikėtų sutvarkyti. Iš Departamento bus prašoma prisidėti prie techninės dokumentacijos rengimo, nes viena savivaldybė jos parengti neišgalėtų. Mat tai kainuoja tūkstančius eurų.

Piliakalniai tyrinėjami jau daugelį metų. Nepaisant to, dar vis atrandama kažkas naujo. Tikriausiai darbo bus palikta dar kelioms archeologų ir kitų specialistų kartoms.

Rečiau šienauti

Kultūros ir turizmo skyriaus specialistė minėjo, jog gyvenimiškos patirties turintys ir fizikos dėsnius išmanantys žmonės teigia, kad plačialapė žolinė danga saugo žemės paviršių nuo stiprios lietaus lašų jėgos. Kitaip tariant, piliakalniai turėtų būti šienaujami daug rečiau nei dabar – kartą per metus. Tokius pasiūlymus planuojama pateikti seniūnijoms, kuriose yra piliakalnių.

„Nereikia iš piliakalnių daryti vejos ar golfo aikštyno. Žinoma, juose vyksta įvairūs renginiai, visi nori, kad būtų gražu, tvarkinga. Galbūt žmonės tokių dalykų, kurie piliakalnius apsaugotų, paprasčiausiai nesupranta.

Tikrino piliakalnius

Rajone yra daug lankytinų piliakalnių. Vienas iš jų – Kukarskės, esantis Nemuno ir Šerentos santakoje, netoli Kidulių. I. Navlickienė pasakojo, jog maždaug prieš mėnesį buvo sudaryta kompetentinga komisija dėl šio piliakalnio priežiūros bei būklės patikrinimo. Galvojama apie infrastruktūrą, mat privažiavimas prie šio piliakalnio yra sudėtingas.

„Ateityje, jeigu bus galimybių, reikėtų numatyti lėšų bei įrengti automobilių stovėjimo aikštelę ir dviračių stovus. Šis piliakalnis yra prie pat dviračių trasų, žmonės čia atvažiuoja, domisi juo, tad stengiamės įdėti kuo daugiau pastangų, kad piliakalnis gyventojams būtų kuo patrauklesnis ir lengviau pasiekiamas“, – tikino specialistė.

Praėjusių metų pabaigoje buvo atlikti Mikytų piliakalnio (Lekėčių seniūnija) priežiūros darbai, prie jo iškirsti krūmai. Taip pat pernai turizmui pritaikytas prie kairiojo Nemuno kranto aukštumos kyšulio besipuikuojantis Žemosios Panemunės piliakalnis.

Kultūros ir turizmo skyriaus specialistė informavo, kad tokie piliakalnio pokyčiai suteikė puikias galimybes žmonėms pasigrožėti dar vienu objektu. Beje, į piliakalnio viršūnę nuo Zapyškio–Kriūkų kelio veda mediniai laipteliai. Aikštelėje įrengta nedidelė poilsiavietė, o iš jos atsiveria nepaprastai gražus vaizdas į Nemuno slėnį.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti


Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos