Optimizavimas – žodis, kuris priverčia krūptelti  ne vieną švietimo ar kultūros įstaigoje dirbantį kraštietį. Mat optimizavimo procesas anksčiau ar vėliau palies daugelį šiose įstaigose dirbančių žmonių.

Šiuo metu pirmasis optimizavimo etapas  jau įgyvendinamas. Rajono savivaldybės 2016 m. biudžete 6 proc. sumažinus lėšas ūkinei veiklai, diržus veržtis tenka visoms įstaigoms, tarp jų ir kultūros darbuotojams. Balandžio mėnesio rajono savivaldybės tarybos posėdyje svarstymui bus pateiktas klausimas dėl Sintautų kultūros centro laisvalaikio salių (Veršių ir Keturnaujienos) optimizavimo. Iki rugsėjo pirmosios Patašinės laisvalaikio salės darbuotojai turėtų būti perkelti dirbti į Griškabūdžio kultūros centrą. Tokia įstaiga kaip Paluobių laisvalaikio salė taip pat nebeegzistuos – čia renginių organizatoriumi dirbantis Mindaugas Kriaučiūnas dirbs kaip Paluobių mokyklos-daugiafunkcio centro darbuotojas.

Nors gyvenantys kaimuose, kurių laisvalaikio salių darbuotojai bus perkelti dirbti į kultūros centrus, ko gero, įsitikinę, kad iš jų viskas atimama, toks įsitikinimas ne visai teisingas. „Drauge“ jau buvo rašyta apie Keturnaujienos bendruomenės centro pirmininkės vizitą pas rajono savivaldybės merą Juozą Bertašių, kurio metu žūtbūt buvo stengiamasi merą įtikinti, kad, šio kaimo laisvalaikio salėje dirbantį renginių organizatorių perkėlus į Sintautus, keturnaujieniečių kultūrai ateis galas.

Visgi rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Kasparevičienė mano, kad nereikėtų iš tokių sprendimų daryti tragedijos. Atvirkščiai, – Sintautų kultūros centro direktorei reikėtų susėsti su Veršių ir Keturnaujienos laisvalaikio salės darbuotojais bei konkrečiai susitarti, numatyti renginius, kurie bus organizuojami, tuomet ir „bereikalingo šaršalo nebus“.

Žmogiškasis faktorius prieš lėšas

A. Kasparevičienė teigė, kad apsilankius Griškabūdžio kultūros centre prieita prie išvados, jog čia kuo puikiausiai išsiteks ir Patašinės laisvalaikio salės darbuotojai, nors savaime aišku, jog tokios pertvarkos ir pokyčiai palies tų įstaigų darbuotojus.

„Pavyzdžiui, Patašinės laisvalaikio salės darbuotojai norėtų likti Patašinėje. Nors jie ir pripažįsta, kad darbo sąlygos jiems geresnės Griškabūdyje, tačiau žmonės pripratę prie savo kaimuko, jiems ten geriau, ramiau... Jie jaučia, kad dirba toje aplinkoje, kurioje ir norėtų dirbti. Tačiau reikėtų suprasti, kad taip elgtis verčia lėšų trūkumas, juk ne šiaip sau sugalvojome, kad sujungsime šias įstaigas“, – aiškino vedėja.

Be abejo, pertvarkos reikalauja pasverti visus „už“ ir „prieš“. Egzistuoja ekonominis klausimas, kai nori nenori reikia susiveržti diržus, kad įstaigos galėtų gyvuoti, bet yra ir žmogiškasis faktorius: laisvalaikio salės yra subūrusios ne vieną meno kolektyvą ir niekas nenorėtų, jog kuris nors iš jų, pajutęs diskomfortą, iširtų.

Svarsto apie bibliotekas

Viename posėdyje rajono savivaldybės vicemeras Edgaras Pilypaitis, prakalbus apie bibliotekų optimizavimą, pateikė pavyzdį – Gelgaudiškyje veikiančias tris bibliotekas: miestelio, pagrindinės mokyklos ir specialiojo ugdymo centro „Šaltinis“. Tačiau, anot jo, grįžus po darbo nė iš vienos bibliotekos knygos nebepasiimsi, mat darbo laikas įprastai jau būna pasibaigęs.

Tad už kultūros įstaigų tinklo optimizavimą atsakinga darbo grupė vis dar svarsto, kaip būtų galima išspręsti šį klausimą, kad miesteliuose įsigaliotų ne kiekybės, bet kokybės principas. Bet kokiu atveju yra du variantai – arba mokyklos biblioteką perkelti į miestelio, arba atvirkščiai.

„Mano manymu, biblioteka turėtų būti mokyklos bazėje, negerai būtų ją iš mokyklos iškelti. Tačiau ji turėtų būti išplėsta. Turėtų būti suteiktos patalpos, kuriose tilptų ir mokyklos knygų fondai, ir miestelio bibliotekos knygos. Taip pat turėtų būti įrengtas atskiras įėjimas iš lauko, kad knygos pasiimti atėjusiems žmonėms nereikėtų vaikštinėti mokyklos koridoriais, nes tai jiems gali kelti diskomfortą. Savaime suprantama, bibliotekos darbo laikas taip pat nebūtų orientuotas į mokyklos darbo laiką. Visi šie dalykai turėtų vykti viešosios bibliotekos struktūros principu, bibliotekoje turėtų užtekti 1–1,5 etato, o jos darbuotojas turėtų būti profesionalus bibliotekininkas“, – planus išsamiai išdėstė A. Kasparevičienė.

Pasak vedėjos, su Švietimo ir sporto skyriaus darbuotojais apsvarsčius galimybes kol kas manoma, jog tokiu principu bibliotekos galėtų veikti dviejose rajono mokyklose. Kuriose – vedėja nenorėjo atskleisti.