Pergalės diena: prisiminimai ir pagarba kariams

pergales dienaGegužės 9 dieną Šakių miesto kapinėse rinkosi žmonės su gėlėmis, kurias dėjo prie paminklo Antrajame pasauliniame kare žuvusiems kareiviams. Didžioji dauguma renginio dalyvių – Šakių pagyvenusių žmonių draugijos ir Antrojo pasaulinio karo dalyvių organizacijos nariai, girėniškiai. Taip jie pagerbė karo aukas, prisiminė istoriją.

Nuotr. Istorijos mokytoja Asta Urbaitienė kalbėjo, kad Antrasis pasaulinis karas yra atskaitos taškas, padėjęs suprasti, kad konfliktai turi būti sprendžiami kitomis priemonėmis.

Šakių „Žiburio“ gimnazijos istorijos mokytoja Asta Urbaitienė kalbėjo, kad Antrasis pasaulinis karas – tai nuožmiausias ir pareikalavęs daugiausiai aukų per visą žmonijos istoriją karas. Jame žuvo daugiau kaip 60 milijonų žmonių, daugiausiai civilių. Išskirtinis šio karo bruožas, kad per visą karą buvo vykdomas žydų holokaustas – išžudyta 6 mln. žydų. Į šį karą įtraukta 61 valstybė.
 
Pasak mokytojos A. Urbaitienės, Antrasis pasaulinis karas yra atskaitos taškas, kuris padėjo žmonijai suprasti, kad konfliktai turi būti sprendžiami kitomis priemonėmis, ne kariniu būdu.

„Deja, ir šiandien taika yra ne visiems vertybė, nes savanaudiški interesai skatina agresiją. Kad ją pajėgtume suvaldyti, turime visi būti vieningi ir solidarūs. Ne vien tik Jungtinėms Tautoms ar kitoms organizacijoms turi rūpėti taikos išsaugojimas, visi turime jausti atsakomybę už taikos išsaugojimą“, – kalbėjo mokytoja.

Šakių „Žiburio“ gimnazistai parodė poetinę kompoziciją „Tenoriu būti“ (vad. Vilija Meškaitienė).

Renginyje dalyvavusi Šakių pagyvenusių žmonių organizacijos narė Danutė Liudžiuvienė sakė, kad gegužės 9-ąją švenčia tradiciškai atsinešdama savo darželio gėlių, kurios, išaugintos Lietuvos žemėje, tarsi primena, kad toje žemėje kovojo, krito kariai. Ji priminė, kad šiandien trūksta pagarbos šiems kariams ir šiai svarbiai istorinei datai.
Šakių seniūnijos seniūnas Dalius Jasevičius karo veteranams Jonui Bosui ir Valentinui Jakščiui  padovanojo knygas „Atmintis: 16-osios lietuviškos divizijos kariams ir kitiems kovotojams, žuvusiems Antrajame pasauliniame kare“.

Šakių pagyvenusių žmonių draugijos ir Antrojo pasaulinio karo dalyvių organizacijos vadovė Onutė Valaitienė pakvietė minėjimo dalyvius į Girėnų bendruomenės centro laisvalaikio salę, kur vyko susitikimas su „Karių teisių gynimo centro“ vadovu, atsargos karininku Laimonu Jaku, ginančiu karių interesus. „Karių teisių gynimo centras“ šiandien kovoja, kad būtų sustabdyti atsargos karių tarnybinių butų aukcionai, kad būtų grąžintos pensijos, kad misijose dalyvavusiems kariams būtų užtikrintos socialinės garantijos. Į centrą kreipiasi kariai, kurie susiduria su karių teisių pažeidimais, jie emigruoja į užsienį. Pasak karininko L. Jako, valstybė turėtų sudaryti tokias sąlygas, kad mūsų vaikai, anūkai nenorėtų palikti Lietuvos.

„Manau, kad valdžia, ministerijos yra atitolusios nuo paprastų žmonių. Toks požiūris turi keistis. Mes patys turime būti tvirti ir reikalauti, kas mums priklauso. Pensija žmogui yra jo turtas, ir niekas negali jos atimti. Šiandien valstybė tarnavusiems kariams pensininkams yra skoloj 29 milijonus eurų, bet dalis lėšų keliauja brangiai technikai įsigyti. Ar nevertėtų atsisakyti metalo gaminių, o grąžinti skolas žmonėms?“ – klausė L. Jakas.

Svečias įsitikinęs: koks šalies vadovų požiūris į karius, toks požiūris į visą likusią visuomenę.

„Norėčiau pakviesti neprarasti motyvacijos, neprarasti vilties, būti aktyviems ir siekti savo gerovės. Aš, kaip jaunosios kartos atstovas, tikiu, kad ateis momentas, kada valdžia turės kitokį požiūrį į žmogų“, – susitikimą užbaigė „Karių teisių gynimo centro“ vadovas.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Miškasodis: kiek tai prasminga ir reikalinga?

klausimelis 04 23Rimas iš Gelgaudiškio:

Nemažai esu medžių per gyvenimą pasodinęs, nors ne miškininkystėje dirbu. Esu gelgaudiškietis, todėl rūpi Gelgaudiškio miško likimas. Mačiau, kaip žūsta miškas. Bet toks gyvenimas. Mums gal ir atrodė, kad reikėjo anksčiau sergančius medžius pjauti. Faktas, kad yra išnykę didžiuliai miško plotai, bet tam yra specialistai. Nuomonės gelgaudiškiečių išsiskyrė: vieni šaukia, kodėl mišką išpjovė, bet jau miškas buvo miręs. 

klausimelis 04 23 2

Danutė iš Gelgaudiškio:

Džiaugiuosi, kad vyko miškasodžio akcija. Nesu anksčiau dalyvavusi ir medžių ne itin daug pasodinusi. Dėl miškų kirtimo išties daug nuomonių, yra prieštaraujančių plyniems miško kirtimams. Manau, jeigu jau medžius kokios kirvarpos graužia, būtina šalinti, bet po to reikia ir atsodinti. Dalyvavau, nes man rūpi, kad vaikai ir proanūkiai turėtų kur žemuogių ar grybų pasirinkti, augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.