2018 metais minėsime Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Kiekviena savivaldybė raginama prisidėti prie šio įstabaus jubiliejaus minėjimo, ne išimtis ir Šakių rajono savivaldybė. Tačiau ar visada lengva įgyvendinti užsibrėžtus tikslus?

Dar vasario mėnesį rajono savivaldybės taryba patvirtino savivaldybės Valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo 2016–2018 m. priemonių planą. Jo įgyvendinimas vykdomas pagal rajono savivaldybės finansines galimybes iš rajono savivaldybės biudžeto.

Patvirtintame plane numatyta signataro Saliamono Banaičio tėviškės sutvarkymas, signataro Jono Vailokaičio tėviškės vietos sutvarkymas, taip pat numatyta Zanavykų muziejuje įrengti interaktyvią edukacinę programą „Zanavykai – Nepriklausomybės Akto signatarai“, išleisti žurnalisto Antano Andrijono knygą „Nepriklausomybės kovų savanoriai“, Kudirkos Naumiestyje pastatyti varpininkų ir asmenybių, susijusių su miestu, biustus. Be to, reikia įamžinti savanorių ir Vyčio kryžiaus ordininkų atminimą seniūnijose, diplomato Vaclovo Sidzikausko ir Lietuvos kariuomenės pulkininko Vlado Sidzikausko atminimą Šiaudinės kaime. Plane taip pat numatyta atlikti partizanų stovyklos ir žūties vietos Valkų kalvose istorinius-archeologinius tyrimus ir pastatyti informacinį stendą su stovyklavietės schema, sukurti turistinį maršrutą „Sūduvos valstybingumo kelias“. Planuose yra ir paminklo, skirto Lietuvos Nepriklausomybės 100-mečiui ir zanavykams, Nepriklausomybės Akto signatarams, pastatymas Šakiuose. Preliminari suma, reikalinga šiems darbams, – apie 158 tūkst. eurų.

Plano įgyvendinimą koordinuoja rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyrius. Kadangi numatyta, jog kai kuriuos iš minėtųjų darbų turi įgyvendinti seniūnijos, skyriaus vedėja Augenija Kasparevičienė dalyvauja kone kiekviename kas mėnesį vykstančiame seniūnų pasitarime ir ragina juos atlikti reikalingus darbus. Savaime suprantama, kaip sakė ir pati vedėja, nėra lengva viską padaryti, mat reikia nemažai lėšų. Visgi daugmaž visus darbus per skirtą laikotarpį planuojama įgyvendinti.

Informacinių stendų įrengimas

Kaip teigė A. Kasparevičienė, yra nemažai darbų, kuriuos seniūnijose reikia atlikti, bet jie nėra įtraukti į priemonių planą, tačiau vienaip ar kitaip iš jo išplaukia. Pavyzdžiui, kiekviename miestelyje turėtų atsirasti kelią į artimiausius kultūros paveldo objektus, esančius seniūnijoje, nurodančios rodyklės.

„Sakykim, kad žmogus atvykęs į Griškabūdį žinotų, kokia kryptimi jam važiuoti, kad pasiektų Jono Jablonskio tėviškę“, – komentavo vedėja.

Ne ką mažiau svarbu seniūnijose įrengti nuorodas į kultūros paveldo objektus arba kitas žymias vietas. Tai yra kelio ženklai bei informaciniai stendai šalia žymių vietų. Tokie stendai, pasak vedėjos, labai praverstų ne tik turistams, bet ir mūsų krašto žmonėms, atvykusiems į vieną ar kitą žymią vietą ir paprasčiausiai norintiems apie ją sužinoti tam tikros informacijos. Tokie stendai įrengti prie signatarų tėviškių, prie Sudargo ir Žemosios Panemunės piliakalnių, taip pat ruošiamas prie Mikytų piliakalnio. Informaciniai stendai taip pat įrengti prie Gelgaudiškio, Kidulių ir Zyplių dvarų bei Prano Sederevičiaus skulptūrų ansamblio Kudirkos Naumiestyje.

„Tokių vietų, kuriose turėtų atsirasti stendai, yra gana daug. Lėšos, iš kurių gali būti įrengti šie dalykai, – projektinės arba skirtos iš savivaldybės biudžeto. Kelio ženklų, nurodančių žymias ar kultūros paveldo objektų vietas, mano manymu, jau yra nemažai, kaip ir netrūksta, tačiau informaciniai stendai yra nemenka problema“, – mintimis dalijosi Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja.

Tiesa, dvipusis kelio ženklas kainuoja daugiau nei 300 eurų, o stendas atsieitų dar daugiau – apie 500 eurų. Vedėjos teigimu, minėtojo stendo žūtbūt reikia prie Griškabūdžio bažnyčios, kad apie jos unikalumą miestelyje apsilankę turistai galėtų sužinoti kuo daugiau informacijos.

„Suprantama, kad seniūnams didžiausiu galvos skausmu tampa klausimas, iš kur gauti pinigų. Tačiau net ir nedalyvaujant dideliuose projektuose, paieškojus mažesnių, vykdomų Kultūros ministerijos, kuriuose gali dalyvauti juridiniai asmenys, įmanoma gauti lėšų“, – informavo vedėja.

Visgi, kieno rūpestis?

Gana didele problema tapę įvairių asmenų, nevyriausybinių organizacijų idėjos pagerbti kokį nors rajone gyvenusį asmenį ar išnykusį rajono kaimą pastatant jam atminimo kryžių, akmenį ir pan. Dažniausiai jie įrengiami ir paliekami likimo valiai, tuomet rajono seniūnams iškyla klausimas, o kas visgi turėtų tuo rūpintis. Savaime suprantama, dažniausiai rūpestis krenta ant seniūnijų pečių.

„Dvejopa situacija. Viena vertus, turime džiaugtis, kad žmonės palieka atminimą įrodančius kryžius ar akmenis, kita vertus, seniūnams tenka dar daugiau darbo“, – informavo A. Kasparevičienė.