Penktadienį perpiet Plokščių mokyklos-daugiafunkcio centro salėje vyko profesoriaus Stasio Skrodenio knygos „Lakštingalų krašto šiluma: suomių rašytoja Maila Talvio ir Lietuva“ pristatymas.

Kai suomė M. Talvio 1893 m. vasarą ištekėjo už keleriais metais vyresnio kalbininko Jooseppi Mikkolos, tikriausiai nieko nežinojo apie Lietuvą. Tačiau netrukus jos vyras gavo Helsinkio universiteto stipendiją slavų ir baltų kalbų studijoms, tad kelionė į Lietuvą buvo savotiška povestuvinė kelionė.

M. Talvio (Marija Winter- Mikkola) parašė keletą romanų ir išleido istorinę trilogiją „Baltijos duktė“. Kai 1894 ir 1895 m. lankėsi Plokščiuose, užrašinėjo lietuvių liaudies dainas, čia susipažino su Vincu Kudirka ir vėliau suomių kalba parašė apie jį prisiminimų. M. Talvio Suomijos spaudoje rašė ir daugiau straipsnių apie Lietuvą ir lietuvius. Viename iš pirmųjų jos romanų „Dvi meilės“ pagrindinis veikėjas buvo lietuvis Vytautas Dargis, turintis ir V. Kudirkos bruožų. M. Talvio ir jos vyras J. Mikkola, lankydamiesi Lietuvoje, susipažino su įžymiais lietuvių visuomenės veikėjais ir visą gyvenimą liko nuoširdūs lietuvių bičiuliai.
Dviem suomiams Lietuvoje svarbiausi tapo Plokščiai – pilni kontrastų, tačiau nepaprastai gražūs. M. Talvio žavėjo ir graži gamta, ir žmonės, Petro ir Zofijos Kriaučiūnų, pas kuriuos praleido itin daug laiko, sodyba, ir vakarais skambančios dainos. Čia M. Talvio galutinai apsisprendė būti rašytoja.

Knygos pristatyme istorijos mokytoja, kraštotyrininkė Gražina Kazarian pasakojo, kad meninis M. Talvio žodis labiausiai nusipelnė Plokščių garsinimui. Mažam, vaizdingam miesteliui jis suteikė aukštos kokybės sertifikatą: išaukštino sutiktus žmones, jų idėjas, aprangą, rūpesčius, pamaldumą, aplinkos tvarkymo tradicijas, gamtos grožį ir pasmerkė karčiamas.

Profesorius S. Skrodenis daugiau kaip keturiasdešimt metų paskyrė lietuvių ir Baltijos šalių kultūrinių ryšių tyrinėjimams. Jis paskelbė originalių darbų apie lietuvių ir suomių folklorinius, literatūrinius bei kultūrinius ryšius, surinko ir išvertė daug suomių autorių knygų. Dvidešimt metų buvo Suomijos ir Lietuvos draugijos pirmininkas, Plokščiuose organizavo Lietuvos ir Suomijos kultūrinių ryšių seminarus.

Knygoje – apie rašytojos jaunystę

Kalbą pradėjęs S. Skrodenis visus sugrąžino į 1988 m., į Kalbos šventę, kurioje pirmą kartą jis kalbėjo apie M. Talvio. Pokalbis apie rašytoją buvo įdomus, akademikai pripažino, kad reikia toliau nagrinėti M. Talvio ir jos vyro Plokščiuose paliktus pėdsakus bei jų nuveiktus darbus.

Pasak profesoriaus, rinkti medžiagą apie M. Talvio tarybiniais metais buvo nepaprastai sunku. Lietuviai apie ją buvo labai mažai rašę, o suomiškos informacijos S. Skrodenis taip pat neturėjo. Tačiau 1975 m. netikėtai pavyko gauti stipendiją ir išvykti į Helsinkį, tada prasidėjo tikrasis medžiagos apie M. Talvio rinkimas. Profesorius kalbėjo, jog ši monografija yra jo svajonės, kuriai reikėjo ne tik materialinės, bet ir moralinės paramos, įgyvendinimas.

„Kaip rašiau šią monografiją? Knygoje netaikiau labai „kieto“, mokslinio stiliaus. Mano tikslas buvo, kad žmonės skaitydami pajustų, ką du jauni suomiai pamatė, išgyveno. Šiuos dalykus man ir norėjosi atskleisti“, – kalbėjo profesorius.

Beje, knygoje S. Skrodenis neaprašė visos M. Talvio biografijos, joje rašoma tik apie moters jaunystę. Profesorius, kalbėdamas apie suomių rašytoją, taip pat nepamiršo išsakyti savo nuomonės apie Kriaučiūnus.

P. Kriaučiūnas yra laikomas labai dideliu kalbininku, nors jis toks buvo, kol šalia buvo jo žmona. Ji mokėjo priimti, pakalbėti ir Petrą pagirti, kad jis rašo žodyną ir panašiai. Kai archyve radau keturiasdešimt Z. Kriaučiūnienės laiškų Mailai Talvio, supratau, kad viską rašė tik ji, Zofija“, – kalbėjo profesorius.

Tęsdamas S. Skrodenis sakė: „Iš daugiau nei per dešimtmetį parašytų laiškų P. Kriaučiūnas Mailai nusiuntė vieną atviruką su sakiniu „Sveikinu Naujų metų proga“, o kitam laiške paprašė, kad Mikkola grąžintų pasiskolintą knygą. Viskas.“

Stipendijos ir žiupsnis kritikos

Kiek kritiškiau apie Mailą Talvio renginyje pasisakė Lietuvos ir Suomijos draugijos narys Algirdas Banevičius. „Kokia gi ta Maila Talvio, jei ne Jooseppi Mikkola? Be jo kas ji būtų? Galiu atsakyti – būtų visiškai nežinoma ir dabar čia susirinkę mes apie ją tikrai nekalbėtume. Nes ji tebuvo baigusi mokyklą mergaitė. Aš jokiu būdu nesu prieš moteris, tačiau M. Talvio garsi tapo tik todėl, kad jai padėjo vyras.“

Renginyje dalyvavusi Suomijos Respublikos ambasados Lietuvoje pirmoji sekretorė Maria Ågren džiaugėsi galėjusi apsilankyti Plokščiuose. Viešnios teigimu, suomius visuomet sujaudina, jei kažkur pasaulyje atsiranda kampelis, kuriame puoselėjami ryšiai su Suomija, o tokių vietų, anot jos, nėra taip jau daug.

„Ypač norėčiau kreiptis į jaunuosius šio renginio dalyvius. Jeigu jums kartais atrodo, kad senamadiška kalbėti apie dalykus, kurie įvyko prieš šimtą metų, tai aš labai norėčiau tikėtis ir palinkėti, kad tuos įvykius susietumėte su šiandiena. Pamąstytumėte apie galimybes, kurias jūs šiandien turite“, – linkėdama kada nors aplankyti Suomiją ar išmokti šios kalbos, mintimis dalijosi Maria Ågren.

K. Donelaičio draugijos Helsinkyje sekretorė Stasė Rajala plokštiečiams už krašto kultūros puoselėjimą, už aktyvumą palaikant kultūrinius ryšius tarp Lietuvos ir Suomijos tradiciškai įteikė garbės stipendijas. Jos šiemet atiteko Karolinai Būdininkaitei, Nedui Sutkui, Nojui Pilypaičiui, Tadui Bernotavičiui bei jaunučių liaudies šokių grupei (vadovė Violeta Mikelaitytė).

Penktadienį pristatytos knygos pabaigos žodyje profesorius S. Skrodenis rašo: „Kad ir po šimto metų didelė garbė prisiminti nuveiktus Mailos Talvio darbus, skirtus Lietuvai, ir pagerbti šią mielą suomių rašytoją lietuviška monografija.“