Dideli dalykai gimsta iš mažų

pratasius
Nuotr. Tomo Pratašiaus fotografijose vyrauja absoliuti tyla ir ramybė: rūke skęstanti sodyba, medis, stulpas, paliktas traktorius, kelio posūkis ar tiesiog baltas debesis virš Šešupės.


Agnė NAUMAVIČIŪTĖ  

Antradienį Šakių viešojoje bibliotekoje pristatyta iš Šilgalių kaimo kilusio 22 m. Tomo Pratašiaus fotografijų paroda „Kaimo tyloj“. Tai jau trečioji vaikino įamžintų kadrų paroda.

Parodoje „Kaimo tyloj“ sukauptos tiek spalvotos, tiek nespalvotos fotografijos. Ne veltui ir parodos pavadinimas toks: tie, kas apsilankę bibliotekoje apžiūrės parodą, pamatys, kad joje daugiausiai įamžintas nūdienos kaimas.

Kaip anotacijoje rašo T. Pratašiaus mokytojas Algimantas Vorevičius, kaimas Tomui yra artimas ir suprantamas. Tai jo gyvenimo dalis, Tomas geba melancholiškai įžvelgti romantiškas tikrovės spalvas, dangaus ir žemės pilkus atspalvius, formos įmantrybes, kaimo peizažo grožį ir poeziją. Fotografijose vyrauja absoliuti tyla ir ramybė: rūke skęstanti sodyba, medis, stulpas, paliktas traktorius, kelio posūkis, karvės pamiškėje ar tiesiog baltas debesis virš Šešupės...

Vaikinas fotografiją atrado, kai praėjusiais metais reikėjo ruoštis egzaminams ir nuspręsti, kokius juos laikys. Tuomet buvo atskleistas vaikino talentas fotografuoti. A. Vorevičius pasiteiravo vaikino, ką jis fotografuoja, pasirodo, parodos autoriui ypač patinka saulėlydžiai, todėl ir baigiamajame darbe atsispindėjo būtent jie.

 „Iš tikrųjų Tomas turi nepaprastą Dievo dovaną. Kaip sako fotografai, jis mato kadrą. Iš parodoje eksponuojamų nuotraukų tik kelios yra apkarpytos, visų kitų kadras yra toks, koks ir buvo pirminis variantas. Pats dėstau fotografiją ir galiu pasakyti: jei kadro nematai, tai jo ir nematysi, o Tomas tai sugeba“, – kalbėjo A. Vorevičius.

Tačiau ir baigęs mokslus T. Pratašius nesustojo, toliau fotografavo ir taip po saulėlydžių temos atsirado kaimo vaizdai, kuriuos fotografuoti rekomendavo taip pat mokytojas A. Vorevičius. Tiesa, vaikinas neturi jokio prabangaus fotoaparato, jo nuotraukos gimsta užfiksuotos paprastų paprasčiausios „muilinės“, kurią, kaip pasakojo pats parodos autorius, jo tėtis laimėjo už du litus.

T. Pratašiaus fotografijose matoma kaimo realybė – tuštėjančios gatvės, kurios atskleidžia opią nykstančių kaimų problemą. Ne visose nuotraukose įamžintas Šilgalių kaimas, keliuose kadruose puikuojasi Vilnius, Slavikų bažnyčia. A. Vorevičius savo mokiniui linkėjo šią vasarą, kai jis keliaus, padaryti kuo daugiau nuotraukų. Pavyzdžiui, pabūti Šiluvos atlaiduose  kelias dienas ir padaryti visą nuotraukų ciklą.

Parodos autoriaus pasveikinti atvykęs rajono savivaldybės vicemeras Edgaras Pilypaitis kalbėjo, kad labai svarbu, jog parodos autorius atkreipia dėmesį į tam tikrus dalykus, stengiasi atrasti unikalų matymo kampą ir nedaryti to, ką daro šimtai kitų.
Šakių „Žiburio“ gimnazijos direktorės pavaduotoja Margarita Liukaitienė prisiminė, kai prieš dvejus metus T. Pratašius atvyko mokytis į vienuoliktą gimnazijos suaugusiųjų klasę. Anot M. Liukaitienės, tokio žingeidaus ir užsispyrusio mokinio, kaip parodos autorius, reikėtų gerai paieškoti.

„Kai Tomas ruošėsi laikyti egzaminus, nė kalbos nebuvo, kad jis galėtų nelaikyti fotografijos egzamino, nes mokytojas pamatė jo kitokį žvilgsnį į fotografiją. Labai džiaugiuosi, kad šis jaunas žmogus nesėdi vietoje laukdamas, kol kažkas kažką jam paduos, nieko iš kitų nereikalauja, stengiasi pats. Labai viliuosi, kad tai yra tik tarpinė stotelė, linkiu, kad siekis būtų išmokti fotografuoti profesionaliai, siekti tolesnių mokslų“, – kalbėjo M. Liukaitienė.

„Žiburio“ gimnazijos istorijos mokytoja bei sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Šakių viltis“ pirmininkė Roma Dėdynienė prisiminė, kad T. Pratašiui išlaikius egzaminus ji vaikinui pasiūlė įstoti į bendriją, žinoma, abejonių dėl to nekilo. Beje, viena iš fotografijų parodų buvo pristatyta ir per „Šakių vilties“ veiklos 20-mečio šventę. R. Dėdynienė parodos autoriui linkėjo nesustoti, kurti, tobulėti ir toliau džiuginti užfiksuotais kadrais.

Parodos autorių taip pat sveikino Šakių rajono neįgaliųjų draugijos pirmininko pavaduotoja Edita Zabramskienė, muzikinius kūrinius dovanojo Inesa Bagdanavičienė.

T. Pratašiaus fotografijų paroda „Kaimo tyloj“ Šakių viešojoje bibliotekoje bus eksponuojama mėnesį laiko.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Miškasodis: kiek tai prasminga ir reikalinga?

klausimelis 04 23Rimas iš Gelgaudiškio:

Nemažai esu medžių per gyvenimą pasodinęs, nors ne miškininkystėje dirbu. Esu gelgaudiškietis, todėl rūpi Gelgaudiškio miško likimas. Mačiau, kaip žūsta miškas. Bet toks gyvenimas. Mums gal ir atrodė, kad reikėjo anksčiau sergančius medžius pjauti. Faktas, kad yra išnykę didžiuliai miško plotai, bet tam yra specialistai. Nuomonės gelgaudiškiečių išsiskyrė: vieni šaukia, kodėl mišką išpjovė, bet jau miškas buvo miręs. 

klausimelis 04 23 2

Danutė iš Gelgaudiškio:

Džiaugiuosi, kad vyko miškasodžio akcija. Nesu anksčiau dalyvavusi ir medžių ne itin daug pasodinusi. Dėl miškų kirtimo išties daug nuomonių, yra prieštaraujančių plyniems miško kirtimams. Manau, jeigu jau medžius kokios kirvarpos graužia, būtina šalinti, bet po to reikia ir atsodinti. Dalyvavau, nes man rūpi, kad vaikai ir proanūkiai turėtų kur žemuogių ar grybų pasirinkti, augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.