Nuotr. Prisiminimais dalijosi Jono Vailokaičio giminaičiai – sesers anūkai Teresė Šnipienė ir Saulius Julius Bazevičius.
Gintarė MARTINAITIENĖ
Ketvirtadienio vakaras Zyplių dvare įsikūrusiame „Kuchmistrų“ restorane buvo išskirtinai intelektualus. Čia pristatytas naujo projekto – dokumentinių vaidybinių filmų serijos „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“ filmas „Jonas Vailokaitis“, prisiminimais dalijosi signataro giminaičiai. Renginio metu pristatytas ir paminklo Jonui Vailokaičiui projektas.
J. Vailokaitis – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, aiškiai suvokęs, kiek svarbūs savarankiškos valstybės vystymuisi yra ūkis ir ekonomika, pramonė ir prekyba, verslas ir bankas. Jis ne tik suvokė šių reiškinių svarbą, bet ir pats aktyviai dalyvavo šiuose procesuose. Tiesa, jis buvo neatskiriamas su broliu dvyniu Juozu. Ir dabar pagal vardo trumpinį sunku atskirti, apie kurį iš brolių kai kuriuose istoriniuose šaltiniuose kalbama.
Todėl artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui VšĮ „Sintautų akademija“ atstovas Vitas Girdauskas bei Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Šakių atstovybės atstovas Arūnas Tarnauskas inicijavo paminklo Jonui Vailokaičiui pastatymą gimtojoje sodyboje Pikžirnių kaime (Sintautų sen.), kad Šakių r. būtų įamžintas šio signataro atminimas. Pasak A. Tarnausko, kiti mūsų krašto signatarai tokius ženklinimus turi, tad norisi, jog nebūtų nuskriaustas ir J. Vailokaitis. Jei viskas vyks sklandžiai, tikimasi iki rudens gimtojoje sodyboje pastatyti vietinio skulptoriaus Kęstučio Dovydaičio sukurtą akmeninį paminklą. A. Tarnauskas pripažino, kad patekti į Vailokaičių sodybą nėra patogu, tačiau Jonas Vailokaitis yra toks svarbus mūsų Valstybei, kad tai neturėtų būti kliūtis paminklo statybai.
Preliminari paminklui reikalinga suma apie 12 tūkst. eurų.
Susirinkusieji galėjo ne tik susipažinti su signatarui skirto paminklo projektu, bet ir vieni pirmųjų išvysti filmą „Jonas Vailokaitis“ (filmo kūrimo iniciatorius Rolandas Skaisgirys). Po filmo prisiminimais dalijosi J. Vailokaičio giminaičiai – sesers anūkai Teresė Šnipienė ir Saulius Julius Bazevičius. Teresė yra vyresnė, tad sakė dėdę prisimenanti ne tik iš pasakojimų.
„Dėdę Joną, kaip mes jį vadydavom, prisimenu, kada jis paskutinį kartą buvo pas mus atvažiavęs. Tada man buvo tik šešeri metai ir aš tada nesupratau, kodėl jis tada atvažiavo tokį gražų vasaros vakarą ir kalbėjo labai neilgai. Tik vėliau sužinojau, kad tai buvo atsisveikinimas (J. Vailokaitis 1947 m. su žmona ir vaikais išvyko į JAV – red. past.)“, – prisiminimais dalijosi ponia Teresė.
Ji tik patvirtino filme girdėtus žodžius, kad Jonas buvo labai paprastas, daug šelpdavo ūkininkus. Mirus seseriai, palikusiai 11 vaikų, į mokslus išleido ir rūpinosi šešiais jos vaikais. Apkritai, pasak giminaitės, jis mokydavo etiketo, mandagaus elgesio pagrindų.
S. J. Bazevičius patikino apie dėdę žinantis tik iš mamos pasakojimų. Kito dėdės, Juozo, kuris buvo kunigas, jis net matęs nėra, nes, kiek žino, daug laiko jis praleido kalėjime. Mirė Juozas visiškam skurde, nes jam buvo įdomiausias pats pinigų atsiradimo procesas.
Renginio vedėjui istorikui Algimantui Kasparavičiui pasiteiravus, ar sunku gyventi su Vailokaičių legenda, giminaitis atsakė, kad tai garbė, nors sovietmečiu šį faktą ir reikėjo slėpti.
Aleksoto bendruomenės centro pirmininkės pavaduotojas Zenonas Šalna prasitarė, jog ponas S. J. Vailokaitis yra tarsi savo dėdės Jono atitikmuo – verslininkas, mecenatas, šaulys. Be to, Z. Šalna atskleidė ir jų bendruomenės centro iniciatyvą – kuriamą skverą Aleksote pavadinti Jono ir Juozo Vailokaičių vardu, o pastatytas akmuo, jo nuomone, tik paliudys dar vieną gražią iniciatyvą.
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Benjaminas Žemaitis, sveikindamas susirinkusius, klasė: „Kas svarbiau – verslūs žmonės ar pramonės potencialas?“ Jis lygino 1920 m., kai valstybę kūrė J. Vailokaitis, ir 1990-uosius. 1920-aisiais, pasak B. Žemaičio, buvo labai verslūs žmonės, bet nebuvo pramonės, o 1990-aisiais buvo didžiulė pramonė, bet nebuvo verslių žmonių ir daug kas buvo prarasta...
Bet šįkart ne apie tai. Tad organizatoriai ragina prisiminti, kad valstybę kūrė ir tekuria žmonės. Pats kūrimas prasideda žmonių širdyse. Todėl jie ragina „suremti galimybes“ ir prisidėti prie svarbių reiškinių atminimo įamžinimo.
Norintys ir galintys prisidėti prie paminklo signatarui Jonui Vailokaičiui gamybos lėšas paramai gali skirti:
LT584010042500013415 (Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai)
AB DnB bankas
Paskirtis: Parama J. Vailokaičio paminklo gamybai
Kontaktinis asmuo:
Arūnė iš Griškabūdžio:
