Nuotr. Mergelė Marija šioje vietoje tituluojama Taikos Karaliene. Šis vardas ypatingai skamba šiame regione, dar neseniai išbridusiame iš daug aukų pareikalavusio karo.
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Kovo 21 d. 33 maldininkų grupė išvyko į Medžiugorję (Bosnija ir Hercogovina), kur prieš 36-erius metus prasidėjo Dievo Motinos apsireiškimai. Piligrimystės kelionėje parapijiečius lydėjęs Šakių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas Vytautas Antanas Matusevičius sakė, kad jų tikslas buvo įsiklausyti, ką Dievas ir Motina Marija kalba.
Devynias dienas piligriminėje kelionėje praleidę maldininkai ne veltui pasirinko gavėnios laiką, nes tai yra atgailos, atsivertimo metas. Ir dar, kovo 25 d. visuotinė bažnyčia švenčia Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai šventę.
1981 m. šešiems vaikams Medžiugorjėje apsireiškė Dievo Motina, pasivadinusi Taikos Karaliene. Į šią vietą traukė įvairių tautų maldininkai. Per metus čia apsilankydavo daugiau kaip milijonas maldininkų, apie 30 tūkstančių kunigų, šimtai vyskupų, per tuos apsireiškimo metus įvyko apie 700 pašaukimų į kunigystę ir pašvęstąjį gyvenimą.
Parapijiečiai buvo pirmieji, kuriuos Švč. Mergelė Marija kvietė gyventi pranešimais, – kalbėti rožinį, dalyvauti šv. Mišiose, skaityti Šventąjį Raštą, pasninkauti kiekvieną trečiadienį ir penktadienį (duona ir vanduo), eiti kartą per mėnesį išpažinties.
„Marija sako: rožinis nėra tik skaičiuotė, jį reikia kalbėti širdimi, o prieš pradedant melstis būtina atleisti savo artimiesiems“, – Dievo Motinos kvietimą pacitavo viena piligrimė.
Marijos apsireiškimo vieta – vadinamas Podbrdo kalnas. Kalnas nusėtas akmenimis, kai kur glotniais, kai kur kaip peiliai styrančiais. Kas keliasdešimt metrų įrengti bronziniai bareljefai, vaizduojantys rožinio slėpinius. Jo viršūnėje metaline tvorele aptverta kelių metrų aukščio Dievo Motinos statula ant postamento. Užrašas papėdėje byloja žinią, kurią regėtojai priėmė iš Gospa (Ponios): „A sam Kraljica mira“ – „Aš esu Taikos Karalienė“.
„Ten nuvykusi supranti ir pajauti, kad Dievo Motina kalba ne tik regėtojams, bet ir kiekvienam atvykusiam piligrimui, jei tik jis atveria savo širdį perkeičiančiai Dievo meilei. Marijos pranešimai – tai sėklos, nešančios gyvybę ir įkvepiančios atgimti“, – kalbėjo maldininkė Vaiva.
„1917 m. Fatimoje taip pat apsireiškė Marija, kaip sakė popiežius Jonas Paulius II, Medžiugorjė yra Fatimos tąsa. Mes važiavome atverti savo širdis. Marija kiekvieno mėnesio 25 d. per regėtojus duoda pranešimą. Kovo mėnesio pranešime ji ragina atverti širdis Dievo gailestingumui, kad per maldą, atgailą ir pasiryžimą šventumui pradėtumėte naują gyvenimą“, – kalbėjo klebonas.
Kito kalno, vadinamo Krizevac, viršūnėje vietos gyventojai 1933 m. yra pastatę didelį kryžių 1900 m. Kristaus mirties sukakčiai paminėti. Kunigas A. Matusevičius pasakojo, kad piligrimai kopė į statų šlaitą, taip pat nuklotą įvairiausių formų, aštrumo ir didumo akmenimis. Greta tako įrengtos Kryžiaus kelio stotys, prie kurių jie sustodavo apmąstyti Kristaus kančios kelią. Kalno viršūnėje piligrimai išsiskirstė asmeninei maldai, kas norėjo, galėjo atlikti išpažintį ir pabūti Dievo akivaizdoje.
Piligrimai kas vakarą skubėdavo į tris valandas trunkančias pamaldas Šv. Jokūbo bažnyčioje, kuri iš tolo baltuoja slėnyje kartu su dviem varpinėmis. Bažnyčia pradėta statyti 1937 m., baigta 1969 m., joje telpa apie du tūkstančius žmonių. Parapijai vadovauja broliai pranciškonai.
„Vakarinės mišios šioje bažnyčioje yra ypatingos, susirenka daug žmonių ir kunigų. Meldžiamasi rožinio malda. 17 val. 40 min. būna tylos pauzė, nes tuo metu Marija ateina į žemę ir kartu meldžiasi. Šv. Mišių metu gieda visa bažnyčia, į maldas atsakoma įvairiomis kalbomis ir skirtingų tautybių žmonių maldos susilieja į vieną nuoširdžiausią maldą“, – dalinosi įspūdžiais A. Matusevičius.
„Iš tiesų žmonės šiandien labai sutrikę, liūdni, praradę viltį ir pikti. Marija netikinčius vadina žmonėmis, kurie dar nepatyrė Dievo meilės. Apsilankę Medžiugorjėje, žmonės lieka giliai paliesti... pagilėja kiekvieno tikėjimas, o Marijos tikslas ir yra, kad bažnyčios vaikai patirtų Dievo meilę“, – kalbėjo klebonas ir pridūrė, kad šiandien yra svarbu, jog žmogus gyventų krikščionybe ir valgytų dvasinį maistą.
Į piligriminę kelionę vykusi Gražina sakė, kad čia neatkeliaujama atsitiktinai.
„Taip, ir aš čia atvažiavau kviečiama. Kad grįžusi savo gyvenimu liudyčiau Jėzų, esantį tarp mūsų, ir Dievo Motiną, norinčią mus nuvesti pas Jį“, – sakė maldininkė.
Kitos piligrimės žodžiais tariant, svarbiausias ir nuostabiausias dalykas, kurį patiria visi pabuvę Medžiugorjėje, yra širdžių perkeitimas, kurį parodo grįžtančių piligrimų akys, spindinčios meile, džiaugsmu ir gerumu.