baneris leidinys

vobolevicius
Nuotr. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Ekonomikos ir politikos studijų programos vadovas, politologas doc. dr. Vincentas Vobolevičius kalbėjo apie Valstybės valdymą, politines partijas, socialinius tinklus ir kitas nūdienos aktualijas.


Agnė NAUMAVIČIŪTĖ

Praėjusį penktadienį Kudirkos Naumiestyje, Vinco Kudirkos muziejuje, įvyko susitikimas su ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Ekonomikos ir politikos studijų programos vadovu, politologu doc. dr. Vincentu Vobolevičiumi. Susitikimą organizavo Vinco Kudirkos muziejus bei Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija. Svečias skaitė pranešimą tema „Nevilties ir vilties Lietuva“.

49 ir 21

Kodėl pranešimo temoje kalbama apie nevilties ir vilties Lietuvą? Tai susiję su dviem skaičiais – 49 ir 21. Anot V. Vobolevičiaus, 49 proc. – toks vidutinis rinkėjų aktyvumas Seimo rinkimuose nuo 1996 m. iki 2016 m.

„Mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų mano, kad yra verta įsitraukti į Lietuvos Valstybės kūrimo procesą. Šį skaičių aš vadinu nevilties Lietuvos išraiška“, – kalbėjo pranešėjas.

Taip pat nereikėtų pamiršti ir kitos procentinės išraiškos – 21. Lietuvoje nuo 2000 m. iki dabar visose Vyriausybėse, išskyrus priešpaskutinėje, kai Ministru Pirmininku buvo Algirdas Butkevičius, vaidmenį vaidina bent viena partija, kuri prieš tuos rinkimus apskritai nefigūravo Seime ir į jį nepateko.

„Tai jau yra savaime keistas reiškinys. Pas mus visuose Vyriausybės kabinetuose egzistuoja naujos partijos, kurių iki tol ten nebuvo. 21 proc. yra vidutinis balsų skaičius daugiamandatėje apygardoje, kurį gaudavo vis naujos partijos, atėjusios iš niekur. Lietuva yra tokia gan įspūdinga tauta, grįžęs čia gyventi iš Amerikos prognozavau, kad lietuviai vis nusivils nusivils ir nustos balsuoti, dalis tą ir padarė, bet labai didelė dalis vis balsuoja. Todėl 21 proc. yra vilties Lietuvos išraiška. Tik yra vienas klausimas, kaip padaryti, kad ta žmonių viltis pasiteisintų“, – kalbėjo V. Vobolevičius.

„Facebook“ galimybės

Aptarus kelių paskutinių kadencijų Vyriausybių chronologiją, kokios partijos dominavo, apkalbėjus demokratiją Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse, V. Vobolevičius su auditorija diskutavo kitomis šių dienų aktualijomis.

Bediskutuojant kalba pasisuko apie socialinį tinklą „Facebook“ bei žmonių galimybes jame viešinti informaciją. Anot V. Vobolevičiaus, kiekvienas žmogus, šiame tinkle turintis savo paskyrą, kartu turi ir asmeninę žinių agentūrą.

„Kartais užuot įsijungęs naujienų portalus įsijungiu „Facebook“. Pavyzdžiui, draugų aplinkoje turiu daug politika besidominčių žmonių, tad šia tema karščiausios naujienos atsiranda ant mano paskyros „sienos“ iš įvairių požiūrio taškų“, – nuomonę išsakė svečias.

Tą pačią temą plėtodamas politologas kalbėjo, kad kartkartėmis kiekvienam iš mūsų savo paskyroje reikėtų pasidalyti kokia nors pilietine ar politine naujiena, kuri sujaudintų turimą draugų ratą.

„Gal pasidalinsite klaidinga informacija, bet nieko tokio. Nebijokite suklysti, žmonės jus pataisys, o jeigu manysite, kad jūsų informacija tiksli, tuomet galėsite pateikti kontrargumentą. Taip gims diskusija. Naudokime savo „Facebook‘us“ informacijos dalijimuisi. Tiesa, jeigu šiame tinkle turite tik savo pažįstamus ir draugus, yra tikimybė, kad ta informacija, kurią skleidžiate, yra ne tokia matoma, nes neįtraukia platesnio rato žmonių. Todėl siūlau turėti platesnį ratą žmonių, taip galėsite keistis naudinga informacija“, – kalbėjo V. Vobolevičius.

Televizija ir bendruomenės

Politologas išsakė savo nuomonę ir dėl būrimosi į bendruomenes klausimo. Anot jo, nesukursi bendruomenės „iš viršaus“. Netgi vietinė valdžia negali sukurti bendruomenės. V. Vobolevičiaus nuomone, tai yra klaidingas įsitikinimas, ateinantis iš klaidingos politinės filosofijos, kad valdžia duoda pradžią bendruomenėms.

„Galiu pateikti vienos katalikiškos bendruomenės pavyzdį. Ši bendruomenė neturi jokio formalaus statuso, neturi nei būstinės, nei jokių štampų ar blankų. Tai yra grupė šeimų, auginančių vaikus. Šeimos nori, kad jų vaikai pabendrautų katalikiškoje aplinkoje. Jie susitinka kartą per mėnesį pabendrauti, o kartą per metus vyksta į kokią nors išvyką. Jokios politikos, finansų ar europinių projektų. Tačiau šią bendruomenę sudaro raštingi žmonės: teisininkai, programuotojai, automechanikai ir panašiai. Jei sugedo tavo mašina, yra tikimybė, kad paskambinsi būtent tam automechanikui, reikės teisininko konsultacijos – taip pat teirausiesi jau pažįstamo žmogaus iš tos pačios bendruomenės. Štai tarp šių šeimų atsiranda realus bendrumo jausmas ir reali ekonominė galia“, – apie bendruomenių galią kalbėjo politologas.

Susitikime V. Vobolevičiaus buvo pasiteirauta, kokia jo nuomonė dėl rusiškų filmų, serialų, pramoginių laidų transliavimo lietuviškoje televizijoje. Lietuvos radijo ir televizijos komisijai priklausantis politologas kalbėjo, kad teisiškai yra „uždėtas apynasris“ imtis kažkokių veiksmų ir dėl tokio turinio laidų, filmų transliavimo padaryti nieko negalima.

„Kitas dalykas – čia yra dideli pinigai. Deja, yra žmonės, kurie tai žiūri. Kol kas tam pasipriešinti neturime jokių įstatyminių galimybių“, – apgailestavo svečias.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

15

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

gustainiskiu namai

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos