Tarybos nariai penktadienį vykusio tarybos posėdžio metu nepritarė protokoliniam nutarimui, kuriuo buvo siūloma modernizuoti Zyplių dvaro pirmojo svirno pastatą, pritaikant jį turizmui ir kultūrinei veiklai. Lukšių seniūnas ir Zyplių dvaro puoselėtojas Vidas Cikana sako ir dabar negalintis atsigauti po tokio „išskalbimo“, tačiau daugelis tarybos narių kritikos negailėjo šiuo klausimu nepadirbėjusiam Regioninės plėtros skyriui ir jo vedėjui Vitui Girdauskui, kuris net nepasirodė tarybos posėdyje.

Buvo be rūsio, atsirado su rūsiu
Kalbant apie šią situaciją, ko gero, reikėtų pradėti nuo priešistorės, nes tai nėra visiškai naujas projektas, tik jo eiga pasisuko kiek neįprasta vaga. Dar 2016 m. rugsėjo 23 d. savivaldybės tarybos nariai nusprendė pritarti projektui „Zyplių dvaro pirmojo svirno pastato modernizavimas pritaikant turizmui ir kultūrinei veiklai“ bei numatė projektą įgyvendinti be rūsio įrengimo. Tačiau atsitiko taip, kad projektinė paraiška Centrinei projektų valdymo agentūrai buvo pateikta dar liepą ir ten numatyta, kad svirnas projektuojamas su rūsiu! Čia, kaip galima suprasti ir be paaiškinimo, įvykiams už akių, ko gero, užbėgo Regioninės plėtros skyriaus vedėjas Vitas Girdauskas, dabar aiškinantis, kad jei keičiasi techniniai sprendiniai, projektas apskritai gali būti išbrauktas iš regiono projektų sąrašo, o kvietimas teikti projektus iš naujo yra pasibaigęs dar praėjusių metų liepos 27 d. ir projekto tikslinti galimybės nėra. Tai patvirtina ir Regioninės plėtros departamento Marijampolės apskrities skyrius, akcentuodamas, kad numatomi pakeitimai yra esminiai. Todėl penktadienį posėdžiavusios tarybos buvo prašoma persvarstyti projekto situaciją. Tai ir buvo daroma. Visuose komitetų posėdžiuose dalyvavo ir apie projektą pasakojo V. Cikana, nors atostogaujantis, bet supratingumo iš tarybos narių prašė ir V. Girdauskas. Tačiau atėjus laikui balsuoti tarybos nariai tarė „ne“ ir protokoliniam sprendimui nepritarė. Už balsavo trys, susilaikė 13, prieš buvo penki tarybos nariai, o du nusišalino ir nebalsavo išvis.  

V. Girdauskas sako, kad šie dokumentai prasilenkė todėl, kad tiesiog nebuvo laiku sulaukta Kultūros departamento atsakymo, ar nebus prieštaravimų dėl rūsio, o kai buvo sulaukta „palaiminimo“, taryba buvo pritarusi projekto įgyvendinimui be rūsio įrengimo.

Nusimuilino?
V. Girdauskas posėdyje nedalyvavo, nes buvo atostogose, nors dar penktadienio ryte po savivaldybės pastatą šmirinėjo.

„Ryte dar buvo, paskui nusimuilino, atsiuntęs specialistę. Toks kytras ir didelis žmogus, o nusiplovė nuo tokio mažo reikalo“, – sakė V. Cikana.

Apie tai, kad Regioninės plėtros skyrius projektus rengia neatsakingai, vertinimų posėdžio metu netrūko. Bernardinas Petras Vainius atkreipė dėmesį, kad apskritai bent kartą per metus tarybos nariai įveliami į panašią situaciją, kai yra stumiami priimti sprendimus besąlygiškai ir statomi kone prieš faktą. Tačiau vieša paslaptis, kad tokia Regioninės plėtros skyriaus vedėjo darbo metodika. Žodžių į vatą nevyniojo ir Juozas Puodžiukaitis.

„Labai nekokybiškai ruošiami projektai, net pavadinimo neaptariant, o paskui tik lipdoma, keičiama“, – sakė tarybos narys.

Be to, jis prakalbo apie būtinybę konkrečiai nusimatyti, kas yra ir kiek yra ne tik šiame, bet apskritai ir kituose projektuose netinkamų išlaidų.

„Paskui jos visiškai nekontroliuojamos ir taip sudaromos sąlygos netinkamai paruošti projektus. Po tuo ir slepiasi netinkamai parengti projektai, o netinkamos išlaidos dengiamos iš biudžeto“, – kalbėjo J. Puodžiukaitis, pabrėžęs, kad pinigais švaistytis negalima.

Nekompleksiškas požiūris
Nemažai pastabų išsakyta ir pačiam projektui. Bene labiausiai kliuvo tai, kad modernizuojant svirną kompleksiškai nesprendžiamos ir kitos problemos, pavyzdžiui, apšildymo. Be to, pačiame svirno pastate rūsio net nėra.

„Kitame pastate yra vyno rūsys. Ar būtinai šalia, kitame pastate, reikia kasti vyno rūsį už 175 tūkst. eurų?“ – teiravosi Violeta Simonavičienė.

Tačiau dar komitetų posėdžiuose V. Cikana aiškino, kad būtent vyno rūsio įrengimas ir yra projekto vinis, dėl to apskritai „palaimintas“ šis projektas.

„Jei būtume neįdomiai parengę, niekas pinigų nebūtų skyręs. Ir buvo prašoma sugalvoti kažką įdomaus, naujo. Gal paskui išsivystytų ir daugiau dalykų, ne tik vynų degustavimas“, – aiškino dvaro puoselėtojas ir miestelio seniūnas.

Jis sakė, kad daugelis niuansų išsisprendžia projekto eigoje, pateikta sąmata yra preliminari.

Tarybos narys Romas Pukinskas Kultūros ir turizmo skyriaus vedėjos Augenijos Kasparevičienės teiravosi nuomonės, ar čia tikrai panacėja. Mat projekto vertė apie 600 tūkst. eurų, savivaldybės indėlis – 92 tūkst. eurų. Jis domėjosi, kiek šis projektas turės įtakos turizmui. Tačiau vedėja iš tribūnos tikino, kad apskritai dėl šio projekto įgyvendinimo skyriaus nuomonės teiraujamasi pirmą kartą.

„Visos šnekos, sprendimai buvo vykdomi projekto vadovo ir seniūnijos lygmenyje, o mes tik girdėdavome situaciją“, – aiškino vedėja, pabrėžusi, kad įgyvendinant kitus projektus veiklos vykdymo niuansai būdavo aiškiai apspręsti ir žinomi iš anksto.
Ji negalėjo konkrečiai pasakyti, kiek tai susiję su komercine veikla, tačiau pagal praėjusių metų rugsėjo mėnesio tarybos sprendimą veikla būtų pavesta Lukšių kultūros centrui.

„Vyno veiklą kultūros centrui? Kažkaip aiškumo trūksta...“ – sakė A. Kasparevičienė.

„Niekaip nesuprantu, kodėl dvejus metus stovi šis projektas ir taip buksuoja? Kodėl nepadirbėjo Regioninės plėtros skyrius?“ – klausė V. Cikana, prašęs tarybos narių patikėti jei ne skyriumi, tai bent juo, norinčiu naujam gyvenimui prikelti dar vieną dvaro ansamblio pastatą.

Turi viziją
Net ir praėjus kelioms dienoms po tarybos posėdžio V. Cikana sakė negalintis patikėti tuo, kas įvyko ir kokį sprendimą priėmė tarybos nariai. Tik pridūrė besijaučiantis ir išmaudytas, ir nesuprastas.

„Jie nesupranta, nes nedalyvauja tame procese. Stovi pinigai, o mes jų atsisakome“, – aiškino jis, pridūręs ir tai, kad negalima tos sumos paskirstyti keliems pastatams, o reikia investuoti į konkrečiai nurodytą objektą.

Aprodydamas svirno pastatą seniūnas pasakojo, kur būtų kasamas rūsys, tikriausiai net ne po visu pastatu, bet tik po dalimi. Iškasus rūsį būtų padidintas svirno plotas, praplečiamos erdvės ekspozicijai, išsaugoma kuo daugiau autentikos. Po modernizavimo planuota eksponuoti vyno gaminimo ir laikymo indus, priemones, gamybos procesą atskleidžiančius eksponatus. Be to, Zyplių dvaro ansamblyje, kaip tikino seniūnas, jau pradėta gaivinti vaisių-uogų vyno istorija, mat išvalius senojo Zyplių dvaro sodo dalį, esančią piečiau dvaro ansamblio pastatų, buvo užveistas vynuogynas, kur auginamos Lietuvos klimatui puikiai tinkančios vietinės ir atvežtinės vynuogių veislės, serbentai. Vyndarių puoselėtojų klubas „Vyno kerai“ kartu su Lietuvos vyndarių asociacija Zyplių dvare rengia tradicinę „Žalio vyno“ šventę, kitus edukacinius susitikimus, kuriuose pristatomi ne tik tradiciniai Tautinio paveldo vaisių-uogų vyno ir midaus produktai, bet ir skleidžiama informacija apie šių produktų vartojimo kultūros ypatumus, bruožus, tradicijas, istoriją.

Argumentus, kad žiūrima nekompleksiškai ir nesprendžiamas apšildymo klausimas, V.Cikana atrėmė tuo, kad apšildymo trasa numatyta atvesti iš arklidžių, kur būtų katilinė.

„Netinkamos išlaidos, tai netinkamos, bet 14 m. savivaldybė ten (arklidėse – red. past.) ir neįrengė katilinės. Čia ir neplanavom. Tegul padaro iš savo pinigų savivaldybė ir atvesim trasą. Numatyta net patalpa, tik pinigų neduoda“, – sakė V. Cikana.

Įžvelgia teigiamą pusę
Šią savaitę jau neatostogaujantis V. Girdauskas sakė situacijos nedramatizuojantis.

„Politikai turi teisę tiek pinigų norėti, tiek jų nenorėti. Projektas gerai buvo įvertintas tiek ministerijos, tiek departamento, o komentuoti drąsūs tie, kurie nieko nedaro“, – sakė vedėjas.

Jis kalbėjo, kad rūsiui jau šaukštai po pietų, tačiau dar šią savaitę jis planuoja vykti į Centrinę projektų valdymo agentūrą ir kalbėtis, gal lėšas pavyktų įsisavinti iš dalies. Pasak pašnekovo, taip jau yra, kad jo vadovaujamas skyrius padaro darbą, už tai gauna velnių, o kažkas ir vėliavėle pamojuoja. Visgi V. Girdauskas šiose situacijoje įžvelgia ir teigiamą pusę.

„Vadinasi, žiūrima atidžiau ir galvojama, ar tikrai tai reikalinga. Gal ir kituose projektuose, ir kitose veiklose žiūrės atidžiau, viskas gerai“, – tikino V. Girdauskas.