baneris leidinys

majauskas knyga
Nuotr. Seimo narys Mykolas Majauskas pasakojo, kad vienas iš knygos leidimų yra kitoks – kiekvienos istorijos puslapiai yra suklijuoti, tad atplėšdamas juos tarsi plėši tylą ir esi pakankamai stiprus perskaityti tai, kas nugulė į šios knygos puslapius.

Agnė NAUMAVIČIŪTĖ

Visą spalio 5 d. Šakiuose praleidęs Seimo narys, Seimo savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas Mykolas Majauskas vakarop Šakių viešojoje bibliotekoje pristatė jo iniciatyva išleistą, pavadinimo neturinčią knygą, kurioje pateiktos nusižudžiusių artimųjų istorijos.

Daug dėmesio jautrioms temoms skiriantis Seimo narys pasakojo, kad kartais per skubėjimą ir darbus nebespėjame tiesiog prisėsti ir pasikalbėti, pamirštame vieni kitus.

„Esu bankininkas, baigęs mokslus Australijoje, dirbau Londone. Buvau gana grubus, griežtas, principingas, reiklus sau ir kitiems. Gyvenimas susiklostė taip, kad gavau kitokių išbandymų. Vienas iš jų man buvo labai sunkus ir sudėtingas – prieš kelerius metus nusižudė mano tėtis. Buvo labai sunku gyventi ir būti. Pasakiau sau, kad padarysiu viską, kad kiti žmonės to nepatirtų. Pradėjau nuo psichologų, psichiatrų, visuomenės sveikatos specialistų, visur klausiau, kaip pakeisti pasaulį ir Lietuvą, kad tokių dalykų nebebūtų“, – pasakojo Seimo narys.

Kur tik M. Majauskas kreipėsi, visi specialistai jam siūlė perskaityti danų autorės Inger Anneberg knygą „Sielvartas po savižudybės“, tačiau knyga, parašyta prieš 15 m., pasirodė visiškai „neužkabinanti“ ir nepadedanti.

„Pasakiau sau, kad surinksiu istorijas mūsų šalies žmonių, kurie išdrįs apie tai kalbėti. Prieš 1,5m. socialiniuose tinkluose paskleidžiau žinią, kad ieškau žmonių, kurie pasidalytų išgyvenimais. Ir įvyko neįtikėtinas dalykas. Gavau šimtus laiškų. Iki dabar gaunu laiškus žmonių, kurie klausia, ar bus dar viena knyga, nes jie nori papasakoti savo istorijas. Labai pasisekė, kad suradau ir talentingą rašytoją, kuri sutiko viską užrašyti“, – apie knygos gimimą pasakojo Seimo narys.

Surinkus žmonių pasakojimus, prasidėjo kelionės po knygų leidyklas, tačiau čia viskas pasidarė sudėtingiau nei galima įsivaizduoti. Knygų leidėjai, sužinoję, kokios istorijos nugulė į puslapius, kad ji bus baltu viršeliu, be pavadinimo ir nurodyto autoriaus, buvo kategoriški – tokios knygos neleis. Tačiau, pasibeldus į ketvirtos leidyklos duris, šios atsivėrė ir knyga buvo išleista. M. Majauskas turėjo kelis knygos egzempliorius, kuriais pasidalijo su savo draugais ir artimaisiais, o šie apie ją savo nuomone pasidalijo socialiniuose tinkluose. Taip žinia apie baltą, be pavadinimo, skaudžių istorijų pilną knygą apskriejo visą Lietuvą. Seimo narys kaip dabar prisimena tą dieną, kai jam pradėjo skambinti knygynų darbuotojai, nes žmonės plūste plūdo įsigyti šios knygos, tačiau dar nebuvo įvykęs jos viešinimas ir buvo nuspręsta, kad knygos pardavimas prasidės tik po jo. Tačiau pamačius, kad ši knyga žmonėms reikalinga čia ir dabar, viešinimo dienos M. Majauskas nusprendė nebelaukti.

„Knygą per kelias savaites išpirko, ji tapo labiausiai skaitoma visoje šalyje. Netgi sulaukiau prašymų ją pardavinėti vaistinėse, žinoma, taip ir padarėme“, – toliau kalbėjo Seimo narys.

Knyga be pavadinimo sulaukė ir psichiatrų dėmesio, šie ją apibūdino kaip baisią knygą, kurioje rašoma tiek blogų dalykų apie psichiatrus, o tiksliau – atskleidžiama visa tiesa apie įsišaknijusią mūsų šalyje psichiatrijos sistemą, kuri pasakojama nusižudžiusių asmenų artimųjų lūpomis. Kaip psichiatrijos klinikose atsidūrę žmonės yra „pripumpuojami vaistų“, kaip po to blogai jaučiasi.

„Iš esmės kiekviena istorija byloja vieną ir tą patį dalyką – kalbėjimas gydo. Su istorijų autoriais keliavome po Lietuvą, jie pasakojo savo išgyvenimus, kaip neteko artimų žmonių. Tie žmonės kiekvieną kartą atverdavo savo žaizdas ir parodydavo, kad, kalbėdami apie bėdas, parodo, kaip tos žaizdos bekalbant gali vėl užgyti. Kuomet sėdime pasislėpę, užsidarę, vieniši – mums skauda labiau ir labiau. O kai kalbamės kad ir apie pačius baisiausius dalykus – jaučiamės vis geriau“, – kalbėjo M. Majauskas.

Seimo narys pasakojo, kad išleisdamas šią knygą siunčia žinutę žmonėms, netekusiems artimųjų, kad jie suprastų, jog nėra vieniši, yra ir daugiau žmonių, kurie yra patyrę artimo savižudybę.

„Per metus Lietuvoje nusižudo tūkstantis žmonių ir dar daugiau mėginančių pakelti ranką prieš save. Ką jau kalbėti apie žmones, kurie bent kartą apie savižudybę pagalvoja. Ruošdami šią knygą, pagalvojome, kad žmonės, galvojantys apie savižudybę, paskaitę šią knygą turėtų suprasti, kokį skausmą palieka artimiesiems“, – atvirai kalbėjo Seimo narys.

M. Majauskas, svarstydamas, kodėl knyga tapo tokia populiari, lankydamasis šalies knygynuose vis pasiteirauja pardavėjų, kas visgi ją perka.

„Knygynų darbuotojai papasakojo, kad yra keli tipai žmonių, kurie ją perka: tai tie žmonės, kurie skaito visas knygas, tie, kurie ateina su ašaromis akyse ir pasako, kad reikia „tos“ knygos ir, apie ką turėtume pagalvoti, knygą labai dažnai perka jaunimas. Ką tai reiškia? Savižala jaunimo tarpe yra labai plati, jie žalojasi, nes jaučiasi vieniši, patiria smurtą, patyčias. Turime suprasti, kad jauni žmonės eina labai sudėtingu keliu, mes tiesiog privalome į juos atsigręžti“, – mintimis dalijosi M. Majauskas.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos