baneris leidinys

severinas
Nuotr. Tėvo Severino žodis dažnam stiprina tikėjimą. Jo nuoširdumą, žvilgsnį, santūrią šypseną galėjo pajusti ir Lukšių parapijos tikintieji.


Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Kartkarčiais Lukšių parapijoje lankosi pranciškonas kunigas Severinas Arminas Holocheris, kuris daugiau kaip dvidešimt metų gyvena Lietuvoje, praeitais metais šventė kunigystės penkiasdešimties metų sukaktį. Visi jį pažįsta kaip tėvą Severiną. Kovo 18 d., po Šv. Juozapo atlaidų Lukšių bažnyčioje, tėvas Severinas sutiko pasidalinti krikščioniškomis mintimis su laikraščio „Draugas“ skaitytojais.

Klausiame kunigo, kas gi yra gavėnia ir ką ji gali duoti mūsų gyvenimui. Mes susitinkame penktą gavėnios sekmadienį. Mišių metu kunigas Severinas klausia, kaip kiekvienas iš mūsų gyvenome šias keturias savaites. Nuo Pelenų dienos iki šio sekmadienio.

„Mano broliai ir seserys, aš noriu šiandien jumyse matyti Jėzų, kiekviename iš jūsų. Prisiminkime, ką Jėzus sakė: „Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir aš esu tarp jų.“ Galime džiaugtis, kad Jėzus yra čia ir dabar. Tik noriu paklausti, ar jūs taip gyvenate, kad pamatytumėte Jėzų? Jis sakė: „Iš tiesų sakau jums: kiek kartų tai padarėte vienam iš mažiausiųjų mano brolių, man padarėte.“ O kaip aš norėčiau, kad šita parapija būtų tikėjimo langas, švarus langas, kad Jėzus matytų visus jus. Ar mes taip gyvename, kad galėtume eiti tuo keliu, apie kurį Viešpats sakė – „aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas?“– kalbėjo per šv. Mišias tėvas Severinas.

Jau daugiau nei dvidešimt metų tėvas Severinas tarnauja Lietuvoje. Daugeliui žmonių ir mažesniųjų brolių jis yra autoritetas. Tėvas Severinas apie šiuolaikinio gyvenimo būdą sako, kad mūsų gyvenimas yra dovana, kurią mes gavome per tėvus iš Dievo. Ir krikščionis turi suprasti, kad tą dovaną turime atiduoti Dievui.

„Kaip šiandien gyventi? Jau sakiau, kad gyvenimą turime priimti kaip dovaną, už dyką duotą dovaną. Tuomet paklauskime kiekvienas savęs – ko mes iš tikrųjų ieškome gyvenime? Jeigu mes iš tikrųjų ieškotume savęs, rastume Dievą. Nes tikrasis gyvenimo davėjas yra jis. Juk Evangelija yra Dievo meilės laiškai. Šiandien reikia ne tik skaityti Evangeliją, bet ja gyventi. Tai turi tapti mūsų kiekvieno gyvenimo dalimi“, – sako kunigas.

Pranciškonas kunigas Severinas Arminas Holocheris atvyko į Lietuvą netrukus po nepriklausomybės atgavimo – mat jauna Lietuvos pranciškonų provincija norėjo savo gretose turėti vyresnį ir daugiau patirties turintį brolį. Per daugiau nei 20 metų tėvas Severinas pasitarnavo ne vien savo ordinui: skaitė paskaitas Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultete, vadovavo rekolekcijoms beveik visoje Lietuvoje, kurį laiką buvo Kauno kunigų seminarijos dvasios tėvas. Tėvas Severinas dabar save vadina „pilnamečiu lietuviu“.

Klausiame, kaip įveikti gyvenimo sunkumus ir atgauti dvasinę pusiausvyrą. Vieną dalyką pašnekovas išskyrė, kad jis Lietuvoje mato daug pozityvaus ir jam Lietuvoje gyventi patinka.

„Aš noriu būti vilties ženklas, kad yra prasminga gyventi. Kodėl žmogus turi dvi akis? Kad viena blogą matytum, o kita – tik gerus dalykus. Jėzus mirė už mūsų sunkumus, todėl mes ne vieni. Jūs kalbate su žmogumi, turinčiu du onkologinius susirgimus, man greitai 76-eri metai, sutinku, šiandien visiems žmonėms yra sunkių dalykų. Bet kaip aš žiūriu į sunkumus, nuo to priklauso, kaip aš gyvenu“, – sako tėvas Severinas.

Praeitais metais tėvas kunigas Severinas šventė 75-erių metų gimimo ir 50-ties metų kunigystės jubiliejų. Ta proga pranciškonų brolija padovanojo jam 75 dienų kelionę į Šventąją Žemę. Pasak kunigo, jis norėjo būti ten, kur gyveno Viešpats Jėzus. Tėvas Severinas pasakojo, kad gyveno pas brolius pranciškonus Jeruzalėje, 10 dienų Nazarete ir turėjo galimybę būti Betliejuje keletą kartų, taip pat ir Jėzaus gimimo naktį.

„Man didžiausia patirtis ir dovana Šventojoje Žemėje buvo Nazarete meldžiantis „Viešpaties Angelą“ ištarti – „Žodis čia tapo Kūnu“, – mintimis dalijosi kunigas.

Mums rūpi ir kunigo Severino požiūris į jaunimą. Pašnekovas griežtu tonu pareiškė, kad jis labai nemėgsta klausytis, jei kas blogai kalba apie jaunimą. Jo nuomone, šiandieninis jaunimas ne blogesnis nei mes patys buvome jauni. Anot kunigo, jauni žmonės turi rasti kelią į savo laisvę ir atsakomybę.

„Aš nežinau, ar jie visuomet mato gerus pavyzdžius mumyse. Jie taip pat turi teisę daryti klaidas, tik mes suaugusieji nenorime leisti jiems tai daryti. Juk tik iš klaidų jie gali mokytis. Prisiminkim iš Šventojo Rašto apie palaidūną sūnų, kuriam tėvas suteikia laisvę, nors žino, kad šis nueis blogais keliais. Tai pirmas žingsnis gero auklėjimo – leisti vaikams eiti, pasitikėti jais ir duoti laisvę“, – kalbėjo kunigas.

Po dviejų savaičių – Velykos. Kunigas Severinas sako, kad joms pasiruošti mums padės visi mūsų kasdieniniai išgyvenimai.

„Aš vėl grįžtu į pasakymą, kad gyvenimas yra dovana. Velykų prasmė yra ta, kad su mirtimi gyvenimas nesibaigia. Vienintelis Jėzus Kristus regi gyvenimą iš abiejų pusių – šiapus ir anapus mirties slenksčio. Mes tik iš vienos pusės. Turime prisiminti Sekmines – kai Šventoji Dvasia Jėzaus  mokiniams rodė, kad gyvenimas nesibaigia mirtimi. Mūsų gyvenimas turi tris žingsnius – prieš mirtį, per mirtį ir po mirties“, – aiškina kunigas Severinas.

Pokalbio pabaigoje tėvas Severinas dar pasidalijo mintimis apie nuolat žmones valdantį pyktį: jis sako pirmiausiai prisimenantis, kad Viešpats jau žino apie jo pyktį, po to bando susibendrauti su pykčiu ir galiausiai prašo Viešpaties tą pyktį iš jo paimti arba jam duoti kantrybės.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti


Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos