baneris leidinys

poskyne kariai
Nuotr. Po greitos karių savanorių reakcijos tariamas priešas buvo nugalėtas.


Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Gegužės 20 d. Lekėčiuose vyko Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai skirtas renginys. Vyko du žygiai – kraštiečiai automobiliais ir jaunieji šauliai pėsčiomis aplankė partizanų kovų ir žūties vietas. Partizanų Julijono Būtėno ir Petro Jurkšaičio žūties vietoje Rūdšilio miške buvo pastatyti simboliniai Gediminaičių stulpai, salvėmis Valkų kalvose pagerbti čia žuvę kovotojai, Poškynės sodyboje melstasi už žuvusius mūšiuose, prisiminimais dalijosi tremtiniai.

Ankstyvą sekmadienio rytą 35 jaunieji šauliai iš įvairių rajono mokyklų kartu su mokytojais ir kitais žygio dalyviais susirinko Agurkiškės kaime (Lukšių sen.) prie paminklo, kur žuvo „Tauro“ apygardos vadas majoras Zigmas Drunga-Mykolas. Iš čia žygeiviai patraukė Valkų kalvų link ir, įveikę 17 km, žygį užbaigė Poškynės sodyboje.

Vilniaus zanavykų bendrijos pirmininko Kęstučio Vaičiūno suburti mūsų kraštiečiai žygį automobiliais pradėjo Kazlų Rūdos miškuose, kur 1951 m. parašiutu nusileido partizanas J. Būtėnas. Žygio dalyviai iki Lekėčių keliavo kelias valandas, aplankydami signataro Prano Dovydaičio tėviškę, partizano Aleksandro Grybino-Fausto bunkerį ir kitas vietas.

Minint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, Lekėčių bendruomenė tradiciškai susirenka Rūdšilio girioje prie partizanų slėptuvės, kur tragiškai nutrūko dviejų laisvės kovotojų – Julijono Būtėno-Stėvės bei Petro Jurkšaičio-Beržo – likimai. Šiais metais lekėtiškių iniciatyva šioje vietoje buvo pastatyti simboliniai Gediminaičių stulpai, o minėjimo metu visi dalyviai buvo pakviesti juos apipinti ąžuolo lapais, nes Lietuvos partizanai Gediminaičių simboliu ženklino uniformas ir puošė ginklus. Lekėčių seniūnas Ričardas Krikštolaitis pasakojo, kad Nepriklausomybės kovų partizaniniame kare kovėsi nemažas būrys iš Lekėčių apylinkių kilusių Lietuvos patriotų.

„Mūsų pareiga yra prisiminti kovojusius už Lietuvą didvyrius. Jų istorijos ir likimai turi įkvėpti jaunąją kartą, jei prireiktų nedelsiant stoti ginti Tėvynės. Labai prasmingi yra Tautinės giesmės žodžiai – „Iš praeities mūsų sūnūs te stiprybę semia.“ Tik žinanti savo istoriją, vieninga tauta yra didelė jėga. Vienybė težydi“, – kalbėjo seniūnas. Prisiminimais dalijosi Antanas Aleksa, skambėjo gitaristo Arūno Danieliaus atliekamos dainos apie Lietuvą.

Jau vidurdienį renginio dalyviai rinkosi ant Valkų kalvų, kur stovi paminklas, skirtas prieš 73-ejus metus čia žuvusiems partizanams atminti. Čia atėję žuvusių partizanų artimieji pasidžiaugė gražia Sutkų girininkijos miškininkų iniciatyva – naujai įrengtu liepteliu ir sutvarkyta aplinka.

Kalbėjusi rajono savivaldybės tarybos narė Irena Haase priminė, kad jau kelerius metus rajono savivaldybė, Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos paminėjimą organizuoja kartu su Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių organizacijomis.

„Ši vieta yra tapusi viena iš svarbiausių Suvalkijos istorinės atminties ir lietuvių karių garbės vieta. Mūšio vietoje 1990 m. buvo atidengtas paminklas žuvusiems kapitono Jurgio Valčio-Tundros vadovaujamiems partizanams atminti, taip nutiesiant sąsajas tarp praeities kovų ir dabartinės mūsų valstybės kariuomenės ir jos NATO partnerių“, – kalbėjo I. Haase.

Tylos minute susirinkusieji pagerbė čia žuvusius partizanus, nuskambėjo giria Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuoto pėstininkų bataliono karių paleistos atminimo salvės – už tėvynę, laisvę, už žuvusius partizanus. Valkų kalvose, mūšio vietoje, 1945 m. gegužės 12 d. žuvo apie 20 partizanų.

Vėliau Poškynės sodyboje už žuvusius šv. Mišias aukojo Lukšių Šv. Juozapo parapijos klebonas Vytautas Juozas Insoda bei kunigas Ignas Plioraitis.

Sveikinimo žodį taręs rajono meras Edgaras Pilypaitis apgailestavo, kad renginyje nedalyvavo rajono ugdymo įstaigos ir jaunimas.

„Labai nustebau, kai mokinių atstovai buvo atvesti prie sovietinių karių kapo gegužės 8 d., o šiandien čia jų nėra nė vieno. Aš prisiimu kaip įsipareigojimą šitą istorinę klaidą po truputį taisyti. Ne prievartos, bet aiškinimo būdu. Padėkit susivokti mūsų ugdymo įstaigų vadovams – kur šiandien turi būti dedami akcentai ir gėlės...“ – kalbėjo meras.

Renginyje dalyvavusi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Teresė Birutė Burauskaitė sakė pasiruošusi bendradarbiauti su rajono ugdymo įstaigomis ir kvietė atvykti moksleivius į centre rengiamus edukacinius užsiėmimus, kurie pasakoja apie tremtį, pasipriešinimo kovas. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos valdybos pirmininkė Rasa Duobaitė-Bumbulienė linkėjo, kad šis renginys taptų tradiciniu, o sąjungos pirmininkas dr. Gvidas Rutkauskas kvietė įsijungti į sąjungos, kurioje šiuo metu yra apie 30 tūkst. narių, gretas. Jo žodžiais, tik drauge galima daug nuveikti Lietuvos labui ir Laisvės kovų atminčiai.

„Tauta, nežinanti savo praeities, neturi ir ateities“, – sakė svečias.

Prisiminimais dalijosi buvęs partizanų ryšininkas lekėtiškis Zenonas Rakauskas, politinis kalinys, tremtinys Jonas Matijošaitis, kraštotyrininkas Antanas Bajerčius, istorikas K. Vaičiūnas ir kiti.

Prie renginio organizavimo prisidėjo Lietuvos šaulių sąjunga, Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP), todėl renginio dalyviai Poškynės sodybos kieme galėjo susipažinti su jų naudojama technika, o pavakaryje stebėti partizanų mūšio inscenizaciją, kurią demonstravo Šakių 205-sios pėstininkų kuopos savanoriai ir Šakių 405-sios rinktinės šauliai. Aidėjo pamiškėmis šūviai, vertėsi dūmų kamuoliai, viskam atsakingai vadovavo vyr. ltn. Elmyra Baljanaitė-Stanevičienė.

Išalkusieji galėjo pasivaišinti kareiviška koše, o visai vakarop pasiklausyti Jurgio Brūzgos koncerto.

Gegužės 21 d. Lukšiuose taip pat buvo prisiminti partizanai. Lukšių kultūros centro darbuotojos, Lukšių miestelio seniūnas Vidas Cikana, Lukšių Vinco Grybo gimnazijos skautų organizacijos nariai (vad. Jolita Zokienė) aplankė Lukšių seniūnijos partizanų žūties ir atminties pagerbimo vietas.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti


Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos