baneris leidinys

ploksciai suomija
Nuotr. Donelaičio draugijos pirmininkas Hannu Niemi įteikė kultūrines premijas jaunučių liaudies šokių kolektyvui ir moterų liaudies šokių kolektyvui „Virangė“, kuriems vadovauja Violeta Mikelaitytė (kairėje), bei folkloro kolektyvui „Vaiguva“ (vadovė Asta Grigaitienė).

Asta Saulė ŠULSKYTĖ

Pirmadienį nuo pat ryto Plokščių mokykloje-daugiafunkciame centre rinkosi garbūs svečiai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Suomijos. Čia vyko tradicinė šventinė konferencija „100 valstybės metų. Lietuva. Suomija“, skirta dviejų valstybių – Lietuvos ir Suomijos – šimtmečiams paminėti.

Konferenciją pradėjusi Plokščių mokyklos-daugiafunkcio centro direktorė Nijolė Bitinienė prisiminė, jog mažame miestelyje XIX a. pabaigoje susitiko to amžiaus šviesuoliai, svajoję apie savo krašto laisvę. Per visą dviejų šalių draugystės laiką Plokščiai buvo ta vieta, kurią galima laikyti neoficialia ambasada, o Mailą Talvio ir Vincą Kudirką – pirmaisiais ambasadoriais. Deja, laisvės teko palaukti. Suomija nepriklausoma valstybe tapo 1917 m. gruodžio 6-ąją, o Lietuva – 1918 m. vasario 16-ąją.

Be galo džiugu, jog į šventinę konferenciją atvyko oficialieji šių dienų ambasadoriai, kurie Plokščiuose viešėjo pirmą kartą. Tai Suomijos ambasadorius Lietuvoje Christer Michelsson ir Lietuvos ambasadorius Suomijoje Valdemaras Sarapinas. Jie pasidžiaugė artima dviejų šalių draugyste ir kultūriniais ryšiais, o V. Sarapinas jų puoselėtojams – N. Bitinienei ir profesoriui Stasiui Skrodeniui – įteikė padėkos raštus.

Mažo miestelio dideli darbai pastebimi ir įvertinami, kada esama žmonių, kurie nepailsdami išlaiko seniai užmegztus saitus. Į konferenciją atvykęs ir sveikinimo žodį taręs Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pavaduotojas Arvydas Nekrošius padėkomis apdovanojo profesorių S. Skrodenį ir Donelaičio draugijos Helsinkyje pirmininką profesorių Hannu Niemi, kurie savo veikla stiprina Lietuvos ir Suomijos kultūrinius tarpusavio ryšius, skiria daug dėmesio jaunimui ir Lietuvos vardo garsinimui.

Kaip visada, dosnus buvo profesorius H. Niemi. Jis įteikė Donelaičio draugijos įsteigtas kultūrines premijas kolektyvams, dalyvaujantiems šimtmečio dainų šventėje „Vardan tos...“ – jaunučių liaudies šokių kolektyvui, moterų liaudies šokių kolektyvui „Virangė“ (abiems vadovauja Violeta Mikelaitytė) bei folkloro kolektyvui „Vaiguva“ (vadovė Asta Grigaitienė). Be abejo, profesorius ir šį kartą nepamiršo Plokščių mokyklos bibliotekos, kurios fondus papildė nauja knyga apie ypatingą vietą Helsinkyje –„Villa Kivi“, kur kadaise kurį laiką gyveno M. Talvio su savo vyru Josepu Mikola.

Rajono savivaldybės meras Edgaras Pilypaitis dėkojo svečiams, kurie pastebėjo ir įvertino mūsų krašto žmonių darbus ir pats įteikė padėkos raštus Plokščių mokyklos-daugiafunkcio centro darbuotojams, be kurių ši įstaiga sunkiai vežtų kultūrinį-visuomeninį gyvenimą, – mokytojai Gražinai Kazarian ir jaunimo klubo „Mes“ vadovei Raslitai Liudžiuvienei, o N. Bitinienei perdavė gėlių puokštę.

Reikia paminėti, kad, prieš prasidedant konferencijai, čia buvo pristatytos dvi parodos – senosios austinės tekstilės paroda, kurioje eksponuojami Plokščių krašto audėjų darbai, ir Stasio Skrodenio bibliografinė paroda, skirta profesoriaus jubiliejui. Pirmoji paroda, pasak G. Kazarian, tai įrodymas, kad Plokščiai yra paprasti, bet ne prasti. Čia galima pasigrožėti iš močiučių skrynių ištrauktais puikiais audiniais: lovatiesėmis, staltiesėmis, pagalvių užvalkalais, servetėlėmis ir kitais rankdarbiais.

Antroji konferencijos dalis buvo skirta auditorijai, giliau besidominčiai kultūros ir valstybės istorija. Joje dalyvavo rajono kultūros ir Šakių trečiojo amžiaus universiteto atstovai, mokytojai, kiti bendruomenės nariai. Pagrindinį pranešimą „Lietuvos istorija ir šalies Nepriklausomybės metai“ skaitė humanitarinių mokslų daktaras, politikas Arvydas Vidžiūnas. Pasak jo, kai gyveni normalioje kasdienybėje, be jokių iššūkių, vertybės ir idealai apsineša buitimi, o savos valstybės vizija daugelio išduota ir šiandien išduodama, ne visiems sėkminga, bet daugelio saugoma ir globojama, visiems brangi skirtingai. Faktas vienas – Vasario 16-oji – moderniosios Lietuvos valstybės pradžia, nes iki to laiko ji gyveno tik vilčių ir svajonių pasauliuose.
Suomijos ambasadorius Lietuvoje savo kalboje prisiminė, kaip praėjusiais metais Suomija minėjo savo nepriklausomybės šimtmetį ir sveikino Lietuvą, šiemet švenčiančią savo valstybės atkūrimo jubiliejų. Ch. Michelsson teigimu, mūsų šalys turi daug panašumų – abi jos yra mažos ir jaunos, abi yra prie Baltijos jūros geopolitiškai jautrioje teritorijoje.

Lietuvos ambasadorius Suomijoje savo pranešime apžvelgė Lietuvos ir Suomijos bendrus darbus saugumo stiprinimui. Tarp abiejų šalių yra daug panašumų. Kaip mes didžiuojamės savo Čiurlioniu, taip jie aukština savo Sibelį, kaip mes šloviname savo krepšininkus, taip jie myli savo ledo ritulininkus. Pasak V. Sarapino, vienų tyrimų duomenimis, Suomija pavadinta šalimi, kurioje yra geriausia gyventi, kitų – Suomijoje gyvena laimingiausi pasaulyje žmonės. Tačiau pats didžiausias šalies pasididžiavimas – gynyba ir saugumo užtikrinimas. Iš kartos į kartą perduodamas ne dirbtinis, o tikras pagarbos jausmas savo didvyriui, legendiniam maršalui Manerheimui, kuris, beje, yra ne kartą lankęsis ir Lietuvoje.

Rajono savivaldybės meras prisipažino, kad savo pasisakymą, kad atlieptų tai, kas yra šiandien kalbama šios konferencijos rėmuose, pakeitė jau du kartus, tačiau kalbant apie Šakių krašto istoriją, negalima nepaminėti Užnemunės išskirtinumo visos Lietuvos kontekste, todėl nenuostabu, kad savo kraštą išdidžiai vadiname trijų Nepriklausomybės Akto signatarų žeme, lietuviško žodžio ir bendrinės kalbos tėviške bei mūsų himno lopšiu.

G. Kazarian savo pranešime „Plokščiai – dviejų šalių kultūrinio bendradarbiavimo istorijoje“ apžvelgė S. Skrodenio ir H. Niemi darbus, jų reikšmę Lietuvos ir Suomijos bendradarbiavimo plėtojimui. Jos kalbą papildė abu profesoriai, išsakę savo įžvalgas, apibendrinančias jų darbus.

Šventinę konferenciją vainikavo pažintinė programa „Žinoma nežinoma Plokščių istorija“.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti


Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos