baneris leidinys

apsikabinimas
Nuotr. Pagrindinis didžiojo zanavykų susibūrimo tikslas – ne tik susitikti ir pabendrauti su kraštiečiais, bet savo bendrystę įprasminti simboliniu susikabinimu už rankų, kaip kažkada buvo Baltijos kelyje.


Gintarė MARTINAITIENĖ
Rita PLAUŠINAITYTĖ-ŠERKŠNIENĖ

Visą savaitgalį truko Šakių kultūros centro atkurtos Lietuvos šimtmečio proga inicijuotas analogų Šakiuose neturintis renginys, sukvietęs į tėviškę zanavykus iš viso pasaulio. Ta proga atidengti net du paminklai signatarams, vyko įvairiausi projektai, festivaliai, renginiai, kuriuos vainikavo ne tik simbolinis zanavykų apsikabinimas, bet ir popscenos dievaitės bei kraštietės Džordanos Butkutės koncertas.

Idėja virto realybe

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Šakių atstovybė kartu su VšĮ Sintautų akademija prieš pusantrų metų inicijavo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Jono Vailokaičio atminimo įamžinimo projektą. Sintautų seniūnijos Pikžirnių kaime Vailokaitynės sodyboje išlikusios ir vienintelės čia gyvenusios šeimos atmintį saugančios liepos penktadienį tapo liudininkės, kaip žadėtasis projektas virto kūnu. Čia atidengtas paminklas signatarui Jonui Vailokaičiui, jo broliui kunigui Juozui ir visai Vailokaičių šeimai. Taip pat Kauno, Panevėžio ir Vilniaus zanavykų bendrijų dėka Vailokaičių sodyboje suplevėsavo trispalvė Lietuvos vėliava.

vailokaicio
Nuotr. Paminklą signatarui Jonui Vailokaičiui ir jo šeimai gimtojoje sodyboje atidengė (iš kairės) rajono meras Edgaras Pilypaitis, projekto iniciatorius, verslininkas Arūnas Tarnauskas, skulptorius Kęstutis Dovydaitis, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Benjaminas Žemaitis.

Vėjuotą ir žvarbią vasaros dieną į Vailokaičių sodybvietę susirinkęs gausus būrys projekto organizatorių, rėmėjų ir svečių prisiminė signataro J. Vailokaičio indėlį kuriant nepriklausomą, ekonomiškai tvirtą ir ūkiškai stabilią valstybę. Iškilminga paminklo atidengimo ceremonija prasidėjo signataro dukros Ramutės linkėjimais iš Kalifornijos, kuri sakė, kad tėvas visada mylėjo savo tėvynę, jai atidavė gražiausius savo gyvenimo metus. Daugiausia padėkų sulaukė paminklo autorius, kraštietis skulptorius Kęstutis Dovydaitis. Pasak jo, paminklą sudaro du akmenys, kurie sodyboje žaliuojančių liepų fone atrodo kaip du broliai – Jonas ir Juozas. Vienas akmenų nusisukęs žvelgia į ten rymančias liepas, kitas atsuktas į sodybą vedantį kelią, tarsi kviestų čia užsukti. Paminklo autorius sakė, kad šiuo paminklu norėjo įamžinti visos Vailokaičių šeimos atminimą.

„Gyvi, neužmiršti yra tol, kol mes juos prisimename. Dėl to būtina įamžinti žmones, kurie padėjo pagrindą mūsų valstybei“, – sakė skulptorius K. Dovydaitis.

Kaip idėja virto realybe ir kad gana daug laiko prireikė, kol ji apskritai buvo įgyvendinta, kalbėjo vienas iš pagrindinių šio projekto iniciatorių, verslininkas Arūnas Tarnauskas. Pasak jo, vienu momentu ši iniciatyva jau buvo ir priblėsusi, tačiau viešosios įstaigos Sintautų akademija vadovas Vitas Girdauskas vėl priminė apie pažadus visuomenei, kad reikia pastatyti signatarui paminklą. Taip pamažu idėjai įgyvendinti imta ieškoti rėmėjų ir pagalbininkų.

Su gražia iniciatyva ir jos įgyvendinimu visus šventės dalyvius sveikino rajono meras Edgaras Pilypaitis. Šventėje taip pat dalyvavo Europos Parlamento narys Bronislovas Ropė, pasaulinio zanavykų susibūrimo svečiai – etnomuzikologė Zita Kelmickaitė, istorikas Algimantas Kasparavičius, ekonomikos ekspertas ir apžvalgininkas Gitanas Nausėda, J. Vailokaičio giminaičiai, gausus būrys jo atminimo įamžinimo idėjos palaikytojų, rėmėjų. Paminklą šventino Sintautų parapijos klebonas Artūras Vaškevičius. Įgyvendinant projektą buvo surinkta daugiau kaip 12 tūkst. eurų, kuriuos aukojo ne tik šakiečiai verslininkai ir ūkininkai, bet ir visos Lietuvos šviesuomenė, regiono bei Lietuvos įmonės.

Paminklas simbolizuoja Valstybės pamatus

Šeštadienį prie Šakių savivaldybės administracijos pastato buvo atidengtas dar vienas šimtmečiui skirtas paminklinis akmuo, ant kurio įamžintos trijų iš Šakių krašto kilusių signatarų – vyskupo Justino Staugaičio, Saliamono Banaičio ir Jono Vailokaičio parašų faksimilės.

Simboliška, kad kompozicijos autorius – kraštietis skulptorius Mindaugas Šnipas, beje, giminystės ryšiais susijęs su signataro J. Vailokaičio šeima.

signataru
Nuotr. Rajono meras Edgaras Pilypaitis ir skulptorius Mindaugas Šnipas (dešinėje) nuėmė simbolinę juostelę nuo kraštiečiams signatarams skirto paminklo.

Paminklas nėra tradicinis. Jame vaizduojami tarsi Valstybės pamatai, trys elementai, ant kurių iškaltos trijų minėtų signatarų parašų faksimilės. Šalia yra lentelė su paaiškinimu, kodėl paminklas skirtas ne visiems signatarams, o tik trims. Idėjos iniciatorių ir įgyvendintojų savivaldybės atstovų teigimu, taip yra todėl, kad šie trys signatarai yra kraštiečiai ir todėl Valstybės atkūrimo šimtmečiui nuspręsta įamžinti būtent jų atminimą.

„Prireikė šimto metų, kad pradėtume įamžinti tuos, kurie padėjo pamatus šitai valstybei. Norėjosi, kad būtų įamžinti signatarų parašai tokie, kokie jie ir buvo padėti atkuriant mūsų valstybę“, – sakė skulptorius M. Šnipas.

Kaip ir buvo planuota, granitinis, maždaug 5m ilgio paminklas buvo pastatytas dešinėje savivaldybės pastato pusėje, o kairėje  įrengta vieta vėliavoms. Giedant „Tautišką giesmę“ bei aidint salvėms, kurias paleido Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės 205 pėstininkų kuopos kariai savanoriai, skulptorius M. Šnipas ir rajono meras nuėmė paminklą dengusią simbolinę juostelę.

Iškilmingoje paminklo atidengimo ceremonijoje dalyvavo Seimo nariai Žygimantas Pavilionis bei Juozas Oleka, Vyriausybės atstovė apskrityje Ona Balevičiūtė, Kauno rajono vicemeras Paulius Visockas, Japonijos ambasadorius Toyoei Shigeeda su žmona, Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės vadas Kęstutis Pileckas.

Paminklą šventino Šakių dekanato dekanas, kanauninkas Donatas Jasulaitis, ceremonijoje taip pat dalyvavo Šakių parapijos klebonas, vicedekanas Vytautas Antanas Matusevičius. Paminklui iš mūsų rajono biudžeto buvo skirta beveik 26 tūkst. eurų.

Gausi ir išskirtinė programa

Visgi atidengti paminklai – tik du unikalios šventės akcentai, nes programa buvo itin gausi. Štai ir penktadienį J. Lingio parke „Šokių kovose“ trypė rajono kolektyvai, vėliau vyko kraštiečio Pauliaus Ambrazevičiaus vestas prisiminimų vakaras, kurio metu pagerbta 20 kraštiečių (Onutė Jasinskienė, Gediminas Jokūbaitis, Stasė Valkerienė, Lina Eringienė, Laima Mockevičienė, Antanas Andrijonas, Gintautas Čekauskas, Rigimantas Stanaitis, Alberta Natalija Dragūnaitienė, Virginijus Kelertas, Jūratė Navickienė, Zigmas Naujokaitis, Zigmas Sederevičius, Julija Macijauskienė, Kęstutis Smirnovas, Vitalija Venienė, Vilija Meškaitienė, Violeta Bosaitė, Remigijus Poderis, Itana ir Raimondas Januševičiai), vienaip ar kitaip prisidėjusių prie Zanavykijos puoselėjimo,  jiems dovanotos dainos. Penktadienio vakarą vainikavo tarptautinis cirko projektas „4 stichijos“, kuris pirmą kartą žiūrovams pristatytas pernai rudenį. Tuomet į renginį net netilpo visi norintys. Šįkart festivalis, kuriame geriausių cirko artistų, solistų, šokėjų pasirodymai su originalia choreografija, šviesų bei garso efektais, pritraukė apie pusantro tūkstančio žiūrovų.

Šeštadienį ryte J. Lingio parkas skambėjo nuo vaikiško šurmulio. Čia didžiausias dėmesys buvo skirtas mažiausiems rajono gyventojams bei svečiams – jie pramogavo, linksminosi, dalyvavo įvairiose edukacijose bei veiklose. Vaikystės laikus prisiminti kvietė ir atviros mokyklos, į kurias galėjo užsukti buvę moksleiviai. Vakarop nuo Šakių jaunimo ir kūrybos centro į pagrindinę linksmybių vietą – „Varpo“ mokyklos stadioną – miesto gatvėmis patraukė įspūdinga šventinė eisena. Mokyklos stadione savo pasirodymus susirinkusiems demonstravo rajono meno mėgėjų kolektyvai. Taip jie simboliškai palydėti į Dainų šventę, kurioje zanavykų šiais metais bus ypač gausu – daugiau nei 700 dalyvių...

Apkabino ir apsikabino

Pagrindinis didžiojo zanavykų susibūrimo tikslas – ne tik susitikti ir pabendrauti su kraštiečiais iš viso pasaulio, pasidžiaugti savo nepakartojama zanavykiška šnekta, savo tautinių drabužių grožiu, bet savo bendrystę įprasminti simboliniu rankų susikabinimu, kaip kažkada buvo Baltijos kelyje. Tada supranti, kad į savo kraštą grįžo ne tik išvykę sūnūs ir dukros, bet ir jausmas. Toks ir buvo organizatorių tikslas, skatinęs grįžti namo, kur visada esi laukiamas. Sumanymas pateisino ir pranoko tiek organizatorių, tiek daugelio sugrįžusių lūkesčius. Skaičiuojama, kad susibūrimas pritraukė 6–7 tūkst. kraštiečių. Kai kurie specialiai grįžo iš Norvegijos, Anglijos. Žinoma, apie įdėtą darbą nėra ką kalbėti. Pasak kultūros centro direktoriaus Raimondo Januševičiaus, mintis buvo brandinta kone trejus metus, o juodai dirbta ir ruoštasi dešimt mėnesių. Neskaičiuojant žmogiškųjų išteklių, rėmėjų indėlio,+ renginio sąmata galėtų siekti apie 60 tūkst. eurų.

„Neapsakomas jausmas, kai supranti, kad mes visi tai padarėme. Ačiū visiems ir kiekvienam atskirai. Žmonės grįžo ir iš užsienio, anūkai pas senelius, tai ir didžiulė išliekamoji vertė. Kada dar, jei ne dabar, jei ne šimtmečio proga“, – sakė R. Januševičius, pridūręs, kad jeigu kažkas ir negrįžo, tai bent jau žinutę apie Zanavykiją išgirdo.

Šeštadienio renginį vainikavo ne tik fejerverkai, bet ir didžiulio palaikymo sulaukęs kraštietės Džordanos Butkutės pasirodymas. Atlikėja pripažino, kad tai neeilinis susitikimas, neeilinis koncertas, tad nuo scenos siuntė visiems savo apkabinimus ir linkėjimus.

Nors sekmadienį oras buvo prastesnis, tačiau žmonių neišgąsdino ir linksmybės iš Šakių persikėlė į Sudargą, kur Jonines šventė ne tik su rajono kolektyvais, bet ir  su Ryčiu Cicinu. Ką gi, šventinis maratonas baigėsi – grįžova, apkabinova ir apsikabinova ir buvo baisiai gerai!

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti


Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos