Nuotr. Poetę Gražiną Tulauskaitę jos tėviškėje, prie paminklinio akmens, prisiminė rajono visuomenė.
Liepos 20 dieną Lekėčiuose buvo minimos poetės Gražinos Tulauskaitės 110-osios gimimo metinės. Aukotos šv. Mišios, poetė prisiminta jos tėviškėje, kur apie ją byloja tik atminimo ženklas.
Minėjimas pradėtas šv. Mišiomis Lekėčių Šv. Kazimiero bažnyčioje. Po jų lekėtiškiai ir rajono kūrėjai keliavo į poetės tėviškę, esančią šalia kelio į Novaraisčio ornitologinį draustinį. Deja, senųjų namų jau nelikę, čia auga liepa, metalinė lentelė su simboline atversta knyga žymi poetės G. Tulauskaitės gimtinės vietą.
Poetė čia gimė 1908 m., Kaune baigė gimnaziją ir universitetą, dirbo pedagoginį darbą. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, vėliau gyveno JAV. 1990 m. poetė mirė Čikagoje, kur ir palaidota.
Poetės, mokytojos G. Tulauskaitės (1908–1990) vardas ikikarinės Nepriklausomos Lietuvos literatūriniame kultūriniame gyvenime tarp moterų kūrėjų užėmė pirmąsias pozicijas.
1924 metais, pasirodžius pirmiesiems eilėraščiams spaudoje, įžengė į literatūros pasaulį. Vėliau kūrybą spausdino įvairiuose žurnaluose, almanachuose, antologijose, metraščiuose – Lietuvoje, Vokietijoje ir Amerikoje. Poetės kūrybinis derlius – penkios knygos.
Svečių būryje buvo poetės tolimi giminaičiai, kurie minėjo, kad G. Tulauskaitę pažįsta tik iš literatūrinių šaltinių. Jie džiaugėsi, kad praėjus daugeliui metų poetės atminimas vis dar gyvas.
Daug biografinės medžiagos apie poetę sukaupęs Kauno Maironio muziejus.
Šventėje pasirinktas poetės eiles skaitė Lekėčių literatų klubo „Šilagėlė“ kūrėjai – Antanas Šilingas, Regina Klimaitienė, Dalia Sutkuvienė. Lekėtiškiai sako, kad tėviškėje, medžių paunksmėje, slepiasi G. Tulauskaitės praeities šešėliai. Čia smagu ir gera užsukti ir ne jubiliejaus proga.
„Draugo“ inf.