Kidulių miestelio šventė tęsėsi net tris dienas. Renginio organizatoriai jau penktadienio vakarą į vasaros estradą kvietė pasiklausyti gyvo garso koncerto. Šeštadienio popietė Kidulių dvaro parke, atgimus gyvajam istoriniam paveikslui, buvo itin elegantiška ir iškilminga. O sekmadienis tradiciškai paskirtas Šv. Roko atlaidams bei sakralinės muzikos koncertui – sielos atgaivai. Pasak Kidulių dvaro renginių organizatorės Veronikos Novickaitės, šiemet stebino neįprastai gausiai susirinkę žiūrovai ir visapusiškai įsitraukusi bendruomenė.

 

Šiltą penktadienio vakarą Kidulių vasaros estradoje skambėjo Lekėčių laisvalaikio salės moterų vokalinio kolektyvo „Raskila“, Kauno rajono Vilkijos kultūros centro gyvo garso grupės „Judošiai”, publikos numylėtinių Kidulių dvaro gyvo garso ansamblio „Draugai” ir gyvo garso grupės „Trivašis” atliekami kūriniai. Organizatorių parinktas įvairus repertuaras – nuo liaudiškų melodijų iki mėgstamų šiuolaikinių šlagerių – įtiko išrankiai publikai. Žiūrovai kartu ir dainavo, ir lingavo, ir sukosi rateliais iki pat vėlumos.

Šeštadienis buvo skirtas dvarui, į kurį antroje dienos pusėje tarsi sugrįžo unikali XIX a. atmosfera. Kidulių dvaras rajone išsiskiria bene kukliausia architektūra, mažiausiai išpuoselėtu parku ir menkai prižiūrimais išlikusiais ansamblio pastatais, bet šie trūkumai atsveriami stipraus, jaunatviško aktyvo ir drąsių idėjų. Šiemet dėl nepalankių aplinkybių atsisakyta vyno degustacijų, kurių taip pasigedo gastronominiais krašto turtais besidomintys šventės svečiai, tačiau programą labai paįvairino Šakių cirko mokyklos „Šypsena“ pasirodymas.

Dvaro gyvenimo spektaklį vainikavo teatralizuota vieno iš buvusių dvaro valdytojų, barono Jono fon Ofenbergo ir jo žmonos tragedija. Pasakojama, kad jie nuoširdžiai rūpinosi dvaro darbininkais ir gyventojais, o kartą net suruošė puotą, kurioje visi, nepaisant luomo, šoko ir linksminosi. Deja, tokios pažiūros tuomet nebuvo populiarios, tad aplinkiniai kilmingieji, pasmerkę Kidulių dvaro šeimininkų poelgį, nubaudė valstiečius. Tokio socialinio fiasko barono žmona neatlaikė – apsirgo iš didelio sielvarto. Baronas jos liūdesį bandė išsklaidyti į dvarą kviesdamas šokių mokytojus, tačiau liga baronienę įveikė ir ji netrukus mirė. Šią dramą  tarsi apraudojo Kidulių dvaro moterų vokalinis ansamblis „Volungė” (vadovė Laima Blauzdžiūnienė).

„Legenda byloja, kad kartą metuose, virš Kidulių dvaro parko pakilus mėlynajam mėnuliui, baronienė atgyja ir vaikšto dvaro takeliais, o puošnios damos, ponai bei paprastos merginos ir vaikinai susirenka į iškilmingą puotą“, – pasakojo scenarijaus autorė, režisierė Irma Svetlauskienė.

Per ketverius metus po rekonstrukcijos tapo įprasta, kad tą vieną kartą metuose Kidulių dvaras išties atgyja. I. Svetlauskienė, Kidulių dvaro XIX a. istorinių šokių kolektyvo vadovė, džiaugėsi, kad jos kolektyvas ne tik palaikė meninę šventės idėją, bet ir ją įgyvendino: „Ypač dėkoju jų šeimos nariams, kurie vienaip ar kitaip prisidėjo prie šventės. Įsitraukė šokėjų vaikai, vyrai, draugai.“

Teatralizuotoje programoje dalyvavo net 38 aktoriai: dvaro šokių kolektyvo ir bendruomenės nariai, Veliuonos istorinių šokių studija ir dalyvių vaikai.

Sukurta iškilminga atmosfera džiaugėsi ir Lietuvos aristokratų sąjunga, įšventindama dvi naujas nares, bajores. Teatralizuotu ritualu publiką apdovanojo ištikimi šventės dalyviai – istorinis karybos klubas „Kauno pavieto laisvieji šauliai”. Buvo pademonstruota bajorų dvikova kapsuliniais pištalietais. Klubo nariai šaudė iš patrankų ir vedė edukacinius užsiėmimus, susijusius su istorine karyba. Daug gerų emocijų suteikė „Vabalų“ klubo pasirodymas dvaro paradinėje pusėje, taip pat tapęs savotiška estetiškos praeities ir žingeidžios šiandienos jungtimi. Buvo galima ne tik fotografuotis, pasėdėti automobiliuose, bet ir išgirsti visokių įdomybių apie išskirtinius modelius.

Bene svarbiausia technine ir finansine šventės dalimi rūpinosi Kidulių bendruomenės „Vinkšnupis“ pirmininkas Martynas Mockevičius ir Kidulių seniūnijos seniūnas Mindaugas Mykolaitis. Džiugina, kad gyventojai prisideda ne tik finansiškai, bet ir šventei reikalingais buities dalykais: šiemet buvo atvežta šieno kupeta kariškiams, jau kurį laiką skolinami puošnūs pinti krėslai ir kiti atributai, padedantys dvaro aplinkai įkvėpti gyvybės. M. Mykolaitis džiaugėsi, kad šventė sulaukė neįprastai daug žiūrovų, kad pasiteisino renginio organizatorių sprendimai ir, dar šventei nesibaigus, jau dėliojo mintis kitiems metams: „Kiti metai – jubiliejiniai, tad planuoti reikia jau dabar.“

Dvaro diena tapo ir paskutine Kidulių jaunimo ekologinio klubo „Šerenta“ organizuotos keramikos stovyklos diena-paroda. Taip pat buvo atidaryta fotografės Monikos Būblaitytės darbų paroda, kurioje dvariškuose vaidmenyse užfiksuoti Kukarskės globos namų gyventojai. Pasak idėjos bendraautorės, Kukarskės globos namų užimtumo specialistės Ramintos Žebrauskienės, labai daug reiškia, kad šventinė nuotaika pasiekė ir globos namus, o dvaro lankytojai dar kurį laiką galės pasigrožėti portretais, kuriuose jau ne tik kiekvieno žmogaus asmeninė istorija, bet ir žavingas, naujas rakursas, kuriam dar niekad nebuvo ryžtasi.

„Tik vietinių žmonių ir kultūros darbuotojų iniciatyva buvo sukurtas šis neeilinis renginys. Stengėmės, kad šventė būtų kuo įdomesnė ir patrauklesnė. Manau, kad per tris dienas žmonės galėjo neskubėdami pasimėgauti ir atrasti sau patinkančių veiklų, koncertų, pramogų“, – džiaugiasi V. Novickaitė.

Monika Būblaitytė