Nuotr. Sintautų kultūros centro direktorė Aistė Bakaitė džiaugiasi teismuose įrodžiusi tiesą, tačiau buvęs centro darbuotojas Albinas Šlakaitis svarsto galimybę kreiptis į Europos Žmogaus Teisių teismą.
Gintarė MARTINAITIENĖ
Sintautų kultūros centro direktorė Aistė Bakaitė gali lengviau atsikvėpti. Nors metai, kaip pripažįsta ji, teisminiu požiūriu buvo sunkūs, visgi pavyko įrodyti, kad, atleisdama, o prieš tai pakeisdama darbo sąlygas Keturnaujienos laisvalaikio salėje dirbusiam Albinui Šlakaičiui, ji įstatymo nepažeidė ir darbo sutartis su darbuotoju buvo nutraukta teisėtai. Buvęs darbuotojas kultūros centrui sumokėjo 2 tūkst. 790 eurų, tačiau galutinai rankų nuleisti kol kas neketina.
Prisimenant priešistorę, galima paminėti, kad 2016 m. vykdant kultūros centrų optimizavimą prie Sintautų kultūros centro buvo prijungta Veršių ir Keturnaujienos laisvalaikio salės. Pastarojoje renginių organizatoriumi dirbo A. Šlakaitis, tačiau, direktorės žodžiais, jis faktiškai nevykdė savo pareigų, o kai dirbdavo, orientuodavosi tik į darbą su kapela „Liociai“. Tad jam buvo pasiūlyta dirbti tik kapelos vadovu, pakeičiant darbo krūvį iš pilno į pusę etato.
„Jis su tuo sutiko ir taip dirbo devynis mėnesius iki 2017 m. kovo, kai iš jo advokato gavau užklausimą, ar keitėsi darbo sutartis. Kadangi ji keitėsi, prasidėjo įrodinėjimas, kaip jis esą to nežinojo ir galvojo, kad dar dirba renginių organizatoriumi. Galiausiai pradėjo visai neiti į darbą ir kovo pabaigoje buvo atleistas“, – įvykių, įsukusių į teismų karuselę, pradžią prisiminė Sintautų kultūros centro direktorė.
Ji samprotauja, kaip galima nežinoti, ar, tiksliau, apsimesti nežinančiu, kad keitėsi darbo sutartis, jei realia darbo vieta tapo ne Keturnaujiena, o Sintautai, kur repetuodavo su kapela. Kaip galima galvoti, kad esi renginių organizatorius, jei per devynis mėnesius nebuvo nė vieno renginio, ir kaip galima nesuprasti ir nepajusti, kad devynis mėnesius dėl sumažinto krūvio gauni gerokai mažesnę algą.
Pats A. Šlakaitis sako, kad apie pakeistas darbo sąlygas žinojo, tačiau su jomis nesutiko.
„Kas gali dirbti tą patį darbą už pusę etato ir su tuo sutikti“, – samprotavo pašnekovas.
Tad Sintautų kultūros centras 2017 m. birželio 6d. gavo ieškinį, kur ieškovas A. Šlakaitis Šakių rajono apylinkės teismo prašė pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, taip pat prašė priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą, taip pat didesnę nei 2 tūkst. eurų išeitinę išmoką bei 200 eurų neturtinės žalos. Šakių apylinkės teismas 2017 m. birželio 29 d. ieškinį tenkino iš esmės. Paprastai kalbant, sprendimas buvo nepalankus Sintautų kultūros centrui, A. Bakaitės vertinimu, buvo atsižvelgta tik į vieną pusę, tad sprendimas, padavus apeliacinį skundą, buvo apskųstas Kauno apygardos teismui.
Nesnaudė ir A. Šlakaitis. Jis dar iki nuosprendžio paskelbimo kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus darbo ginčų komisiją. Tiesa, buvo praleistas trijų mėnesių kreipimosi terminas ir, įvertinusi dokumentus, surengusi darbo bylos nagrinėjimą, komisija nusprendė šio termino neatnaujinti. Tad su tokiu sprendimu nesutinkantis A. Šlakaitis pareiškė dar vieną ieškinį ir taip prieš Sintautų kultūros centrą atsirado antroji byla. Šįkart ieškovas prašė pripažinti darbo ginčių komisijos sprendimą neteisėtu, taip pat panaikinti priimtą sprendimą, pripažinti darbo sąlygų pakeitimą neteisėtu ir priteisti nesumokėtą darbo užmokestį – šįkart apie pusantro tūkst. eurų. Nors nebuvo išvengta posėdžių, visgi byla buvo baigta Taikos sutarties pasirašymu ir A. Šlakaitis kultūros centrui buvo įpareigotas sumokėti 1tūkst. 20 eurų. Buvo baigta ir pirmoji byla – 2018 m. vasario 1 d. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutarė apeliacinį skundą patenkinti, tad buvo panaikintas birželio 29 d. Šakių rajono apylinkės teismo sprendimas ir ieškovo ieškinys atmestas. Sintautų kultūros centrui iš A. Šlakaičio buvo priteista 1 tūkst. 770 eurų. Tiesa, A. Šlakaitis teikė kasaciją Aukščiausiajam teismui, bet prašymas buvo atmestas. Tad sudėjus abi nutartis A. Šlakaitis Sintautų kultūros centrui sumokėjo 2 tūkst. 790 eurų.
„Man tai buvo didelė ir skaudi pamoka su laiminga pabaiga. Smagu ir džiaugiuosi, kad tiesa įrodyta, viskas išsisprendė ir teisingumas nugalėjo. Labai džiaugiuosi ir tuo, kad kolektyvas išliko darnus, ėjo liudyti, nors ant manęs per tą laiką ir buvo pilama daug purvo, šmeižiama“, – mintimis dalijosi Sintautų kultūros centro direktorė, pridūrusi, kad A. Šlakaitis tiesiog susimokėjo už melą.
O kaip likimo dovana bei atpildas už patirtus išbandymus Sintautų kultūros centras Kultūros ministerijos buvo įvertintas geriausiu 2017-ųjų centru savo kategorijoje ir jiems skirta premija.
Šiuo metu A. Šlakaitis dirba Kudirkos Naumiesčio kultūros centre. Per daug šia tema jis kalbėti nelinkęs ir sako, kad priekaištų turi ne kiek Sintautų kultūros centrui, kiek teisinei sistemai, mat „žiūrima pro pirštus“.
„Vyksta dokumentų analizė ir ruošimas Europos Žmogaus Teisių teismui pagal punktą, kad yra teisė į teisingą teismo sprendimą. Pusbrolis yra advokatas Danijoje, dirba tuo klausimu. Turime dar laiko ir paskui matysime“, – sakė A. Šlakaitis, kuris per pusę metų turi apsispręsti, ar kreipsis į tarptautinį teismą.
Visgi aklai to daryti neketina, kad nebūtų tik tuščias špagavimasis, ir savo sprendimą priims gerai apgalvojęs.