baneris leidinys

dvaro diena gelgaudiskyje
Nuotr. Rajono savivaldybės meras Edgaras Pilypaitis šventės dalyvius supažindino su unikalia dvaro rūmų interjero puošyba ir aprodė dar nesuremontuotas erdves.


Asta Saulė ŠULSKYTĖ

Praėjusį šeštadienį Gelgaudiškyje nuo pusiaudienio iki vėlyvo vakaro skambėjo muzika, šurmuliavo mugė, veikė fotoateljė, kurioje nuotraukos buvo daromos „čia ir dabar“ senovišku fotoaparatu, vyko šokių pamokos, ekskursijos ir net konferencija būsimiems investitoriams. Čia vyko tradicinė, jau 15-tą kartą organizuojama Dvaro dienos šventė.

Iš tiesų, linksmybių ir rimtų renginių čia netrūko. Vyko šokių pamokos, kurių metu šventės dalyviai sukosi „Anos polkos“ sūkuryje pagal Johano Štrauso muziką. Rūmų prieigose vyko istorikės Gabijos Mauliūtės atkurtos tarpukario moterų apatinių drabužių kolekcijos, supažindinusios ne tik su senosios Europos mada, bet ir kaip ji prigijo tarp lietuvių ponių, demonstravimas. Atidaryta lenkų dailininko Zbignevo Mierunskio paroda „Atminties kaukė: tapyba, objektai“. Tai tarptautinio Šakių krašte organizuojamo dailininkų plenero „Kalbanti žemė“ dalyvio vizija, kurioje tarp kitų darbų įprasmintas ir Gelgaudiškio dvaro kaip kultūros paveldo atgimimas iš beveik tris dešimtmečius stūksojusių griuvėsių.

Šįkart Dvaro dienoje buvo nuspręsta pakalbėti ir apie rimtus reikalus – iki šiol skelbti septyni dvaro operatoriaus konkursai rezultatų neatnešė. Deja, laukti investuotojai į Dvaro dieną taip ir neatvyko. Paaiškėjo, jog vienas informavo apie vizito atšaukimą, o kiti, nors buvo užsiregistravę, renginyje nepasirodė. Rajono savivaldybės meras Edgaras Pilypaitis apgailestavo, kad konferencijoje nedalyvavo ir potencialus dvaro investuotojas iš Norvegijos, kuris čia atvyks apsižiūrėti tik po rugsėjo 24 d. Visgi Nacionalinės Lietuvos televizijos filmavimo komanda čia sukosi nuo šventės pradžios ir visa, ką užfiksavo, nušvietė vakaro „Panoramoje“.

Dabar nėra žinoma, kodėl vienas iš projekto rodiklių buvo privačiam verslui investuoti į dvarą vieną mln. eurų. Šiandien rajono savivaldybės tarybos posėdyje paaiškės, su kokiu esminiu įpareigojimu dvaro turtas nuomos sutarties pagrindu bus perduodamas nuomininkui. Jei iki kitų metų sausio 20 d. savivaldybė nerastų privataus investuotojo, kuris investuotų apie 700 tūkst. eurų ir sukurtų naujų darbo vietų, sutartis su savivaldybe būtų nutraukta ir jai tektų grąžinti pustrečio milijono eurų paramos. Tai būtų pirmas toks atvejis Lietuvoje.

Nors dar likę nevisiškai suremontuoti centriniai dvaro rūmai, cokolinio aukšto dešinioji pusė ir keletas patalpų viršuje, tačiau buvusiuose kumetyno ir oranžerijos pastatuose jau galima įrengti viešbutį ir restoraną.

Dvaro salėje Šakių turizmo informacijos centro direktorė Ieva Bernotaitė pristatė Gelgaudiškio dvarą kitų rajono dvarų kontekste, pabrėždama, kad neturėdamas nei maitinimo įstaigos, nei muziejaus, nei apgyvendinimo jis vis tik pasiekia labai panašių rodiklių kaip visa tai turintis Zyplių dvaro ansamblis.

Kuo unikalus Gelgaudiškio dvaras? Tai yra vienas gražiausių Lietuvos dvarų, turintis vertingiausią Suvalkijos regione 118 ha parką, kuriame buvo identifikuotos 28 medžių rūšys, per 400 brandžių ąžuolų. Radus investuotoją ir sutvarkius parką, dvaras ir jo ansamblis taptų didžiausiu turistų traukos centru Sūduvoje. Tokią viltį išreiškė ir E. Pilypaitis, šventės dalyviams aprodęs dvaro rūmus, jo prieigas ir šalia esančius pastatus.

Iki vėlyvo vakaro dvare skambėjo muzikos garsai. Lankytojų laukė performansas „Muzika ir tapyba gyvai“, kuriame ypatingą atmosferą sukūrė dailininkas Simas Žaltauskas, tapęs paveikslą pagal pianistės Audronės Urbutytės atliekamus kompozitorių Johano Sebastiano Bacho ir Ferenco Listo kūrinius. Muzikavimo džiaugsmas, originalumas, drąsa ir išskirtinė atlikimo kokybė – visi šie žodžiai tinka apibūdinti visame pasaulyje išgarsėjusio NIKO (naujų idėjų kamerinio orkestro)  koncertą (meno vadovas ir dirigentas Gediminas Gelgotas). Sujungdamas populiariąją ir klasikinę muziką su netradicinėmis styginių instrumentų grojimo technikomis, į pasirodymą įtraukdamas dainavimą ar choreografijos elementus, kolektyvas sukuria užburiantį efektą.

Ne mažiau stulbinantis ir Kauno modernaus šokio teatro „Aura“ spektaklis „Norėčiau būt paparčio žiedu“, kuriam choreografiją kūrė Bea Debrabant (Prancūzija). Tai gamtos įkvėptas kūrinys apie medžius arba apie žmones, kurie gyvybiškai reikalingi vieni kitiems, kad bendrautų, kvėpuotų, veiktų, išliktų ir nepailsdami ieškotų savo paparčio žiedo.

Dvaro šventę vainikavo gyvo garso roko grupės „Būni“ koncertas ir šventiniai fejerverkai.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti


Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos