baneris leidinys

duonos kelias cekauskas
Nuotr. Rajono pradinukai smalsiai stebėjo, kaip lekėtiškis Gintas Čekauskas demonstravo grūdų valymo įrenginį – senovinę arpą.   


Asta Saulė ŠULSKYTĖ

Ketvirtadienį Zanavykų muziejuje buvo organizuojama tradicinė Duonos šventė „Su savo duona visur rasi suolą“, į kurią susirinko per 500 dalyvių. Šįkart jie galėjo ne tik patys įsitraukti į duonos kelio edukaciją, stebėti duonos kepimą lauže, bet ir pačiupinėti naujausią Lukšių žemės ūkio bendrovės techniką ar pasisukti šokio sūkuryje – prisidėti prie etnokultūrinės akcijos „Visa Lietuva šoka“.

Nuo seno mūsų protėviams duona buvo šventas dalykas, tad nenuostabu, kad pagarba jai išliko iki mūsų dienų. Puoselėdamas senąsias tradicijas, Zanavykų muziejus kasmet visus sukviečia į edukaciją, primenančią, koks ilgas procesas turi praeiti, kol ant mūsų stalo atsiranda iškepta duona. Į šventę susirinkęs gausus būrys pradinukų beveik iš visų rajono mokyklų galėjo stebėti ar patys kulti rugius su spragilais, grūdus valyti specialiu prietaisu – arpa, malti rankinėmis akmeninėmis girnomis, sijoti miltus, grūsti grucę piestoje.

Be abejo, į šventę susirinkusiems vaikams, ypač berniukams, labiau knietėjo pačiupinėti naujausius Lukšių žemės ūkio bendrovės, kuriai vadovauja Jonas Pranaitis, traktorius nei su spragilais pamojuoti ar girnas pasukti. Technika yra technika.

Po tokių rimtų darbų tiek vaikai, tiek ir suaugusieji buvo pakviesti pasistiprinti restorano „Kuchmistrai“ virėjų ant laužo virta duonzupe, paragauti ir įsigyti mūsų rajono kepėjų Inesos Bagdonavičienės, Danutės Andriukaitienės, Teresės Stravinskienės, Rasos Kurienės ir Petro Tumos iškeptos naminės duonos.

Nesusilaikę pakalbinome vienintelį vyrą – duonos kepėją Petrą Tumą, kuris duonutę kepa ne prekybai, o tik savo šeimynai. Mat perka nedidelį kiekį rugių grūdų, augintų tarp Kazlų Rūdos miškų, ir veža juos sumalti senovinėmis titnaginėmis girnomis. Pasak duonos kepėjo, šiandien nerasi, kas galėtų didelį kiekį tokiomis autentiškomis girnomis sumalti. Viskas vyksta laikantis senųjų tradicijų. Ir duonytė kepama tik įvairių švenčių proga. Beje, reikia paminėti, kad tai ne vienintelis skanėstas šioje šeimoje. P. Tuma prasitarė, jog pats pagal senovinį receptą išmoko kepti ir šakočius. Tam net specialų židinį pasistatė ir savo žmoną gyrė, geriausia volo sukėja vadino.

„Gulbelės kepyklėlės“ darbuotojai Duonos šventės dalyviams pristatė ne tik įvairias tešlų rūšis, bet ir padėjo patiems išsikepti duonos ant laužo. Išbandyti šios naujovės susirinko išties nemažas būrys smalsuolių. Labai jau visiems knietėjo paragauti taip iškeptos duonos.

Zanavykų muziejaus vadovė Rima Vasaitienė džiaugėsi šventės populiarumu ir dalyvių gausa. Prie Duonos kelio tradicijų prisijungė per 500 dalyvių. Renginio pradžioje vyko du seminarai pradinių klasių mokytojams: Zanavykų muziejaus darbuotojos pristatė visas jų organizuojamas edukacines programas, o Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos vadovas Valentinas Jazerskas pasidalijo savo patirtimi apie respublikinį moksleivių tautodailės konkursą „Sidabro vainikėlis“.

Duonos šventę vainikavo etnokultūrinė akcija „Visa Lietuva šoka“, pakvietusi ir didelius, ir mažus pasisukti šokio sūkuryje kartu su Šakių kultūros centro folkloro ansamblio „Šakija“ (vadovė Virginija Snudaitienė), Sintautų kultūros centro folkloro ansamblio „Santaka“ (vadovė Jūratė Navickienė), Šakių „Varpo“ mokyklos liaudiškų šokių grupės „Pynė“ (vadovė Vitalija Venienė) ir Šakių meno mokyklos liaudiškų šokių grupės „Šakietukas“ (vadovė Justė Lukauskienė) šokėjais.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti


Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos