baneris leidinys

kulturos centras atidarymas
Nuotr. Šakių kultūros centro direktorius Raimondas Januševičius (dešinėje) svečiams pirmiausiai pademonstravo hole esančios funkcionalios rūbinės, kuri gali transformuotis, privalumus.


Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Rugsėjo 28 d. po trejus metus trukusios rekonstrukcijos visuomenei buvo pristatytas moderniausias tokio pobūdžio objektas Lietuvoje – Šakių kultūros centras. Garbių svečių būrį lydėję rajono vadovai apžiūrėjo pastato erdves, žiūrovų dėmesį prikaustė scenoje pusvalandį trukęs šou, kaip iš gausybės rago pasipylė sveikinimai, gėlės ir dovanos.

Ekskursija po pastatą

Praėjusio penktadienio vakarą į rekonstruotą, išgražėjusį Šakių kultūros centrą plūdo kviestiniai svečiai: rajono įstaigų, įmonių vadovai, kultūros žmonės, savivaldybės administracijos darbuotojai ir daugelis kitų. Juos šventiškai pasitiko į 1960-uosius, tada ir buvo atidarytas Šakių kultūros centras, nukėlę Šakių kultūros centro teatralai: pritrūkusi bilietų kasininkė, paslaugūs rūbininkai, parodų salės prižiūrėtoja Leokadija, savo paslaugas siūlė liftininkas, kultūros centro koridoriuje stoviniavo vienišas muzikantas, kaukšėjo senovinės rašymo mašinėlės klavišai.

Visi buvo pakviesti į neatpažįstamai atnaujintą žiūrovų salę ir ekrane galėjo stebėti, kaip į kultūros centrą raudonu kilimu įžengia kadenciją baigęs Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, kultūros ministrė Liana Ruokytė- Jonsson, Seimo nariai Ramūnas Karbauskis ir Kęstutis Smirnovas, rajono vadovai ir būrys žurnalistų. Tiesa, svečiai nepraslydo pro akis prie centro durų įsikūrusiam batų valytojui, kuris Jo Ekscelencijai pirmajam pasisiūlė nuvalyti batus.

Svečius pasitikęs Šakių kultūros centro direktorius Raimondas Januševičius aprodė suremontuotas patalpas, naujas erdves, kuriose virte virė kultūros centro kolektyvų gyvenimas, beje, žaidimų kertelę pastate rado į šventę atėję vaikai.

Ekskursija prasidėjo nuo funkcionalios rūbinės, buvo aplankyta erdvi parodų salė, kurioje eksponuojamos pastato statybos ir rekonstrukcijos darbų nuotraukos. Ypač įdomi ir vertinga fotografija – kultūros namų statyba 1957 m. Gražiu akcentu tapo tik ką dailininko Armino Raugevičiaus nutapyto paveikslo įteikimas Jo Ekscelencijai Valdui Adamkui, kaip užbaigtų statybos darbų simbolis.

Ekskursija tęsėsi, buvo aplankytos ir kitos centro patalpos, vienoje jų dainas traukė „Akordo“ vyrai, kitoje – „Šakijos“ folkloristai. Svečiai užsuko į šokėjų repeticijų sales, kur naują šokį repetavo „Vijūras“, pasigrožėjo „Vivos“ šokėjomis, ilgiau stabtelėjo salėje, kur dainavo mažieji „Šmiki šmaki“ dainorėliai. Pasak R. Januševičiaus, centras unikalus tuo, jog skirtingose erdvėse, vieni kitiems netrukdydami, gali repetuoti skirtingi kolektyvai, salėje gali vykti koncertai, nes gera salių garso izoliacija.

Po apžiūros Jo Ekscelencija V. Adamkus simboline juostele pravėrė uždangą ir svečiai įžengė į žiūrovų salę, pasižyminčią ypatingomis transformacijos sistemomis.

„Per visą Nepriklausomybės laikotarpį esame stipriai pažengę visose srityse. Tačiau esu įsitikinęs, kad puoselėdami ir iškeldami kultūrą žengėme didžiausią žingsnį. Šiandien noriu pasakyti, kad ir šis kultūros centras turi tarnauti ateinančios kartoms, puoselėti lietuvių kultūrą, kalbą ir valstybingumą“, – kalbėjo Prezidentas.

Įspūdingas šou

Pagrindinėje scenoje aplink pastatytus statybų pastolius sukosi daugiau kaip pusvalandį trukęs šou, kurio metu scena tai kilo, tai leidosi, tai virto orkestro duobe. Žiūrovų dėmesį prikaustė akrobatų iš Baltarusijos šuoliai nuo batuto, pakibusių palubėse cirko artistų pasirodymai. Scenoje balsu ir nežemiška įtaiga visus pakerėjo atlikėja Milėja Stankevičiūtė ir kraštietė Aurelija Stasiulytė. Iš viso pasirodyme dalyvavo apie 300 atlikėjų, buvo panaudota daugiau nei 30 techninių scenos sprendimų.

Žiūrovų salėje pasibaigus programai amfiteatras virto lygia plokštuma, kėdės suvažiavo po scena – per keletą minučių atsirado šokių aikštelė.

Įdėta daug pastangų

Šventėje dalyvavusi kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson taip pat pasidžiaugė, kad prieš 60 metų pastatytą ir neremontuotą objektą bendromis Kultūros ministerijos ir Šakių savivaldybės pastangomis už 2,6 mln. eurų pavyko paversti multifunkciniu kultūros centru.

„Aš didžiuojuosi Šakių kultūros bendruomene, kuri ypatingai puoselėja savo krašto kultūrinį ypatumą ir ieško unikalių būdų, kaip išsiskirti iš kitų regionų. Šakiai turi net savo cirką. Šakiai gali būti geruoju pavyzdžiu visai Lietuvai, kaip pritraukti žmones per savo kultūrinius renginius, dvarų kultūrą. Linkiu ir toliau įtraukti kraštiečius į prasmingas menines veiklas, branginti kultūros darbuotojus, su kuriais kursite kultūrą“, – kalbėjo ministrė.

Iš tiesų niekas neįvyksta tik pirštais spragtelėjus. Visada už gražių ir prasmingų darbų stovi žmogus. Šakių kultūros centro direktorius R. Januševičius ir jo komanda paaukojo daug valandų, daug energijos, kad kiekvienas, atėjęs į centrą, jaustųsi jaukiai ir šiltai priimtas.

„Taip, reikėjo titaniškų pastangų, kad šitas pastatas būtų būtent toksai, koks dabar yra. Nuo šiol Šakiai turės unikalią vietą kurti, puoselėti ir dirbti. Dėkoju savivaldybės atsakingiems darbuotojams, ištvermingiausiai projekto vadovei Kristinai Juodvalkienei už mūsų vizijos įgyvendinimą, dėkoju rangovui UAB „Rūdupis“, nes daug dalykų šiose erdvėse buvo daroma pirmą kartą. Dėkoju Augenijai Kasparevičienei, iš kurios aš perėmiau jau numintų kelių dėl rekonstrukcijos estafetę. Ir, žinoma, noriu apkabinti visus mūsų kultūros centro darbuotojus, kolektyvų narius už supratimą ir išlaukimą ir kad visuomet buvo kartu. Taip pat dėkoju Šakių „Žiburio“ gimnazijos, „Varpo“ ir Meno mokyklų vadovams, kurie įsileido mūsų kolektyvus repetuoti“, – sakė Šakių kultūros centro direktorius ir ilgametis cirko vadovas R. Januševičius.

Po oficialiosios dalies šventės dalyviai vaišinosi zanavykiškais užkandžiais, Šakių kultūros centro kolektyvą su įkurtuvėmis sveikino gausus būrys kultūrinės bendruomenės, Seimo nariai, rajono įstaigų, administracijos vadovai ir linkėjo, kad rekonstruoti rūmai visiems įkvėptų dar didesnių impulsų ir subrandintų naujų idėjų.

„Garsaus skambėjimo per visą Lietuvą!“ – linkėjo savivaldybės meras Edgaras Pilypaitis.

Kitą dieną koncertinė programa buvo pristatyta ir plačiajai visuomenei. Tiesa, buvo besipiktinančių, kad už bilietus teko mokėti penkis eurus. Kaip komentavo organizatoriai, vietų skaičius salėje yra ribotas, todėl ir buvo surengtas papildomas koncertas. Organizatoriai privalo reguliuoti žmonių srautą viešų renginių metu sudarydami galimybę patogiai naudotis šia laisvalaikio paslauga.

„Renginio formatas ir informacijos apie jį pateikimas gali atrodyti šiek tiek netradicinis, tačiau bilietas už tai yra visiškai normalus reiškinys“, – komentavo organizatoriai.

Tiesa, nors oficialiai kultūros centras jau atidarytas, spalį renginiai  jame nevyks.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti


Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos