baneris leidinys

zulys
Nuotr. „O ąžuole, Lietuvos medi šventas, kiek tavo lapų gražiausių anuomet nugraužė kandys...“ – konferencijoje kalbėjo Gintautas Žulys (kairėje), Sąjūdžio kūrimosi metais buvęs vienas Šakių skyriaus vairininkų.


Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Rugsėjo 29 d. paminėtas mitingo Šakiuose ir Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) 30-metis. Prie „Varpo“ mokyklos stadiono pasodintas ąžuoliukas – kol kas vienintelis ženklas Sąjūdžiui atminti, tad prie jo, o vėliau Varpo“ mokykloje vykusioje konferencijoje susirinkusi nedidelė saujelė šakiečių sąjūdininkų dalijosi prisiminimais apie pirmuosius Sąjūdžio žingsnius Šakiuose.

Sąjūdžio iniciatyvinė grupė Šakiuose buvo įkurta 1988 m. rugsėjo 15 d. Ją sudarė šie nariai: Vykintas Augustaitis, Danutė Baukytė, Gintautas Bendoraitis, Povilas Stakionis, Algirdas Endriukaitis, Edmundas Malskis, Janina Martišienė, Vytautas Širvaitis, Eugenijus Šiurkus, Vytautas Tutlys, Antanas Vaitiekaitis, Vidas Velslovaitis, Teresė Norvida Vitkauskienė, Juozas Žemaitis, Gintautas Žulys. Tų metų rugsėjo 25 d. įvyko mitingas miesto stadione, kuriame dalyvavo daugiau kaip du tūkstančiai žmonių, o jo pabaigoje nuskambėjo dr. V. Kudirkos „Tautiška giesmė“.

Laikas bėgo. Sąjūdžio mitingo Šakiuose 10-ųjų metinių proga 1998 m. rugsėjo 25 d. LPS Šakių iniciatyvinės grupės nariai „Varpo“ mokyklos stadiono pakraštyje pasodino ąžuoliuką. Prie jo praėjusį šeštadienį ir susirinko saujelė sąjūdiečių, buvo atidengta informacinė lentelė, nes, pasak V. Augustaičio, pernai ąžuoliukui buvo iškilusi grėsmė būti nupjautam.

„Šiandien mūsų ne tiek daug, bet mes esame ne mažiau stiprūs, kaip prieš trisdešimt metų. Tądien buvo saulėta, ir šiandien neišpasakytai giedras dangus. Todėl visiems jums ir tiems, kuriuos susitiksite, perduokite – esame ir būkime. O kas prieš trisdešimt metų buvo sunku, tas šiandien turi būti lengva. O jei sunku, tikėkime – ryt lengviau bus“, – kalbėjo kraštietis, pedagogas Edmundas Malskis.

Laisvės, atgimimo idėjai Šakiuose atminti rankomis susikibę dalyviai sudainavo „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“, skambėjo Šakių kultūros centro folkloro ansamblio „Šakija“ atliekamos dainos, „Varpo“ mokyklos moksleiviai skaitė Justinos Marcinkevičiaus posmus apie atgimusią Lietuvą.

Vėliau „Varpo“ mokykloje minėjimo dalyviai aplankė Zanavykų muziejaus darbuotojų surengtą parodą „Sąjūdis Šakiuose ir Lietuvoje“. Parodoje pristatomi žymesni Sąjūdžio Šakiuose ir Lietuvoje įvykiai: eksponuojami 1989–1993 m. LPS leisti plakatai, kituose stenduose atsispindi Sąjūdžio Šakiuose istorija, Šakių rajono LPS iniciatyvinės grupės organizuotas mitingas. Kitas stendas paskirtas LPS Šakių rajono sąjūdžio steigiamajai konferencijai, kurios metu buvo išrinktas Šakių rajono sąjūdžio seimelis, vienijęs 33 narius. Parodoje taip pat eksponuojami Baltijos kelio įvykius liudijantys eksponatai, ranka rašyti plakatai ir 1988–1990m. LPS rajono tarybos Šakiuose leistas laikraštis „Žiburys“.

Konferencijoje kalbėjęs šakietis Gintautas Lenkas savo kalboje akcentavo, kad prasidėjus Sąjūdžiui žmonės buvo kupini entuziazmo, o kartu ir nerimo – kuo visa tai baigsis. G. Lenkas prisiminė, kaip sunkiai pavyko gauti leidimą mitingo organizavimui, tačiau, anot G. Lenko, į mitingą susirinkus tūkstantinei miniai, buvo jaučiamas dvasinis pakilimas, žodžio laisvė.

„Sąjūdžio darbas buvo įdomus, leidome laikraštį „Žiburys“, prie kurio gyvavimo daug prisidėjo Vytautas Brazaitis ir Arvydas Vaičiūnas. Paruoštą laikraščio medžiagą veždavome spausdinti į Jurbarką. Buvo tuomet kažkoks pakilimas, žmonės tikėjosi pasikeitimų, nes viskas buvo už talonus“, – kalbėjo G. Lenkas ir apgailestavo, kad vėliau Sąjūdis išsiskirstė ir vargu ar pavyktų jį šiandien atgaivinti.

Šakietis G. Žulys prisipažino, kad į Sąjūdį įsijungė, nes nuo mažens širdis buvo pilna patriotizmo.

„Rengiantis mitingui aš, kaip dailininkas, apsiėmiau išpiešti šūkį: ant trispalvio pagrindo buvo užrašyti šie žodžiai – Viešumas, Demokratija, Suverenitetas. Apie Nepriklausomybę, aišku, ir prasižioti dar niekas nedrįso. Su Gintu Lenku mitingo išvakarėse pritvirtinome šiuos žodžius ant stadiono tribūnos“, – prisiminimais dalijosi G. Žulys ir pridūrė, kad mitingas truko apie keturias valandas.

Anot G. Žulio, kas pasaulyje besidėtų, tėvynės Lietuvos neturime apleisti, neturime išsiskirstyti, nes geresnės vietos po šita saule nėra ir nerasime.

Konferencijoje dalyvavęs Kovo 11-osios akto signataras Algirdas Endriukaitis šakiečiams dovanojo nemažai vertingos literatūros apie Lietuvos istoriją. Savo įžvalgomis apie to laikmečio situaciją Šakių rajone pasidalino pirmasis Šakių valdytojas Juozas Urbonas.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti


Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos