Šeštadienį rytą daugelį pažadino išskrendančių gervių klyksmas, o per pietus pašildžius saulutei pulkai lukšiečių ir miestelio svečių pėsčiomis ir važiuoti traukė į Vingio gatvėje esančią Redos Pečiulienės-Šilingės sodybą. Išsipildė kolekcininkės Redos svajonė – duris atvėrė Varlių namelis.

Atvykę į išpuoselėtą Redos sodybą, žmonės šurmuliavo it piknike, vaišėmis klojo stalą, visur žaidė vaikai. Kiekviename sodybos kamputyje – apstu varlyčių.

Šiame šurmulyje negalima nepastebėti žaliai apsirengusios ponios – šių namų šeimininkės, jau dvylika metų varles kolekcionuojančios R. Pečiulienės-Šilingės.

Pagaliau varlių karaliene vadinama Reda, jos vyras Gintautas ir miestelio seniūnas Vidas Cikana perkerpa žalią juostelę ir atveria Varlių namelio duris. Šiame namelyje – vienas nedidelis kambarys, skirtas daliai kolekcijos eksponuoti, o prie jo – erdvi terasa. Moteris atviravo, kad Varlių namelis nebūtų atsiradęs, jei nebūtų sugriuvusi sena pavėsinė, tuomet ir nuspręsta pavėsinę ir Varlių namelį statyti po vienu stogu.

„Terasa yra vyro Gintauto, o Varlių namelis yra mano. Kai šalta, vyras ateina į jį kavą gerti, o kai šilčiau, vyras sako – ateik kavos gerti į terasą. Taip ir pasidalinam“, – juokavo moteris ir prisipažino, kad tokia kolekcija – tai ne jos vienos, bet ir artimųjų, draugų bei pažįstamų dovanos. Anot jos, didžiausias indėlis jos vyro Gintauto, kuris visomis progomis jai dovanoja suvenyrines varlytes. Ji ačiū tarė ir meistrui Ramūnui, pastačiusiam namelyje židinį.

Tą dieną namelio-pavėsinės terasoje sienos buvo nuklotos paveikslais, dėlionėmis, kuriuose pagrindinė veikėja, žinoma, varlė. Na, o varlių rezidencijoje – tūkstančiai eksponatų: įvairūs suvenyrai iš molio, papuošalai, vaikiškos knygelės, pagalvėlės, puodeliai, magnetukai... net akys raibsta besigrožint.

Sveikinančių su įkurtuvėmis sugužėjo per šimtą. Pirmieji – kolekcionuojančių varles asociacijos (KVA) nariai iš visos Lietuvos, kurie, galima sakyti, tiesiog susirgę varlių liga. Beje, asociaciją prieš aštuonerius metus ir įkūrė Reda. O kur dar Redos kaimynai, artimieji, atvykę net iš Žemaitijos, iš kur kilusi ir pati Reda. Ir visi rankose laikė po vieną ar keletą varlių, kurias dovanojo įkurtuvių proga. Kyla klausimas, ir iš kur suvenyrinių varlių dar randasi, kai atrodo, kad į R. Pečiulienės-Šilingės namus jau visos sušokavo.

Vieną staigmeną R. Pečiulienė-Šilingė pasiliko šventės pabaigai – pasirodo, jau greitai jos kolekcija bus užregistruota Lietuvos rekordų knygoje. Per 12 metų Reda surinko 4 tūkst. 80 eksponatų. Per  šventę į Redos sodybą atšokavo dar 165 varlytės.

Vingio gatvėje į Varlių namelio įkurtuves sugužėję žmonės ragavo lukšiečio Gintauto Linarto išvirtos sriubos, vaikai stebėjo Šakių viešosios bibliotekos Vaikų skyriaus „Varliuko Šokliuko“ klubo narių Einiaus ir Ugnės spektaklį „Varliukas skalbėjas“ (rež. Ingrida Talalienė), klausėsi Inesos Bagdanavičienės dainos apie kvaksę... Žodžiu, Lukšiuose šeštadienį karaliavo varlės.

Tuo pasidžiaugė ir Lukšių seniūnas Vidas Cikana, kolekciją papildęs moline varle-taupykle. Jis svarstė, kad dabar į Vingio gatvėje įsikūrusią varlių karalystę galės atvykti ir į Lukšius užsukantys turistai, tik nuorodą reikės įrengti.

Išvažiuojant iš šios neįprastos šventės ir pamačius žiemoti traukiančių ančių pulkus, atmintyje iškilo vaikystėje matytas animacinis filmas „Varlė keliautoja“, tačiau Redos varlės jau turi kur peržiemoti – jos jaukiai įsikūrusios Varlių namelyje Lukšiuose.