Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga jau šeštus metus iš eilės suorganizavo akciją, skirtą prisiminti ir pagerbti Lietuvos partizanus. Lapkričio 3 d. mūsų krašto tremtiniai, šauliai, Krašto apsaugos savanoriai aplankė vietas, skirtas tremtinių, politinių kalinių ir partizanų atminimui, uždegė žvakutes.

Paskutinįjį spalio savaitgalį akcija „Uždek žvakelę savo krašto partizanams“ vyko daugelyje partizanų apygardų, prie akcijos prisidėjo ir šakiečiai. Lapkričio 3-ąją tradiciškai rinkosi prie Genocido aukų memorialo Šakių kapinėse. Akcijos globėja, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos valdybos pirmininkė Rasa Duobaitė-Bumbulienė kalbėjo, jog akcijos tikslas nėra gausus dalyvių skaičius, svarbiausia, kad būtų aplankytos visos atminimo vietos, netgi ir atokios – laukuose, miškuose, kur žuvo mūsų partizanai.

„Šešti metai skirtinguose Lietuvos kraštuose organizuojame šią akciją ir džiaugiuosi, kad ji jau paliko pėdsaką žmonių širdyse. Šiomis dienomis, kai lankėme artimųjų kapus, teko pravažiuoti per dalį Lietuvos ir štai važiuojant per Tauragės miškus, kuriuose yra daug partizanų žūties vietų, visose jau matėme degančias atminimo žvakeles“, – kalbėjo R. Duobaitė-Bumbulienė ir pridūrė, kad Šakiuose kasmet akcija prasideda prie kryžiaus tremtiniams, kur kiekvienas, kurio artimieji palaidoti tremtyje, ar tie, kurie nežino savo artimųjų žūties vietų, ateina čia uždegti žvakelę.

Tradicinėje atminimo žvakučių akcijoje dalyvaujantis Seimo narys Laurynas Kasčiūnas prisiminė, kad prieš metus nuskambėjo vienos rašytojos pareiškimai apie partizaninio karo vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą.

„Tuomet svarstėme, kaip tie metai gali susiklostyti. Bet mes šiuos metus paskelbėme Adolfo Ramanausko-Vanago metais, suradome jo palaikus ir iškilmingai juos perlaidojome. Manau, kad Laisvės kovų dalyvių istorinė atmintis pakilo visai į kitą lygmenį“, – kalbėjo Seimo narys.

Prie akcijos prisidėję mūsų krašto tremtiniai, krašto apsaugos savanoriai, šauliai, visuomenininkai su žvakelėmis rankose, susėdę į automobilius, pasklido po visą rajoną.

Viena akcijos dalyvių grupelė pasuko Plokščių link. Ne kiekvienas, važiuojantis Plokščių keliu, ties Didžiąja giria pakelėje pastebi paminklą, žymintį, kad šioje vietoje 1945 m. rugsėjo 12 d. žuvo Prano Runo būrio partizanai. Šakietis, visuomenininkas Gintautas Lenkas svarstė, kad šį paminklą jau reiktų perdažyti. Anot jo, taip pat reiktų atnaujinti įrašą ir paminklinio akmens, skirto Gerdžiūnų miestelio ir jo apylinkių gyventojų, žuvusių partizaniniame judėjime ir ištremtų 1941 m., 1944–1952m., atminimui.

Akcijos dalyviai sustojo ir prie memorialo „Plokščių kančių keliai“, kuris buvo įrengtas 1991m. Takeliai atveda prie buvusios NKVD būstinės, likęs rūsys mena, jog ant jo stovėjusiame pastate 1944–1950 m. buvo kalinami Plokščių ir aplinkinių kaimų gyventojai, prie takų išdėstyti akmenys su nelietuviškais vietovardžiais simbolizuoja tremties vietas. Čia stovi ir paminklas savanoriams, žuvusiems 1919–1921 m. kovose už Lietuvos nepriklausomybę. Tiesa, akcijos dalyviams čia teko surinkti šiukšles, akis badė nesugrėbti lapai.

Lekėčių krašte partizanų takais keliavę šauliai ir savanoriai  aplankė partizanų žūties vietas, bunkerius ir uždegė atminimo žvakeles.

Akcijos dalyviai pagarbą atidavė Tremtinių, politinių kalinių ir partizanų kalnelyje Lukšiuose, atminties vietose Kriūkuose, Gelgaudiškyje, Slavikuose ir kitur.

Šiais metais prie akcijos savo iniciatyva prisidėjo ir VšĮ „Sintautų akademija“, sintautiškiai aplankė Sintautų, Kudirkos Naumiesčio, Barzdų krašto partizanų ir laisvės gynėjų kapus bei atminimo vietas.

Uždegtų žvakelių liepsna kalbės, kad kovos dėl laisvės niekada nebus pamirštos.