baneris leidinys

repsys cekauskas
Nuotr. Fotografas Algirdas Jonas Repšys (kairėje) Čekauskų etnografinio muziejaus įkūrėją Gintą Čekauską palaiko savo idėjomis, jam dovanojo albumą atvirukams sudėti.

Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Gruodžio 1 d. lekėtiškiai Adventą pasitiko Čekauskų etnografiniame muziejuje. Į praeitį sugrąžino prieš pusšimtį metų išleisti ir kažkam rašyti naujametiniai ir kalėdiniai atvirukai, kaip gydytis nuo peršalimo, patarimus dalijo žolininkas Bernedinas Marčius.

„Idėja surengti šią parodą kilo, nes Kalėdos man yra pati gražiausia šventė. Taip pat noriu prisiminti tą laikotarpį, kai vieni kitiems rašėme tuos atvirukus. Vartydamas juos, radau vieną atviruką, išleistą 1972 metais, vos ne vienmetį su manimi“, – kalbėjo Čekauskų muziejaus įkūrėjas Gintas Čekauskas.

Jis pasakojo, kad rengiant parodą „Kalėdos – Naujieji metai senoviniuose atvirukuose“ jam labai senų atvirukų surasti nepavyko. Parodoje eksponuojami praėjusio amžiaus 7-to, 8-to ir 9-to dešimtmečio atvirukai. Iš viso muziejaus sienas papuošė apie 200 atvirukų, kuriuos parodai davė alytiškė Inga Beleckienė, Saulena Kučiauskienė iš Mikytų, Zanavykų muziejus, didelę parodos dalį sudaro atvirukai iš paties Ginto kolekcijos.

Kalėdiniai atvirukai išsiskiria spalvomis, žiemos peizažais, kuriuose vaizduojamos apsnigtos sodybos, vaikai, laukiantys Kalėdų stebuklo. Naujametiniuose atvirukuose dominuoja Senis Šaltis, skubantis su dovanų maišu, laikrodis, žaisliukai, miško gyvūnai, nešini eglutėmis, ir netgi džiūgaujantis kosmonautas.

G. Čekauskas, be visų muziejaus rūpesčių, tiesioginio miškininko darbo, suranda laiko dar vienam pomėgiui – drožinėjimui. Šiais metais jo išdrožtiems šaukštams ir samčiams buvo suteiktas Tautinio paveldo produkto sertifikatas bei galimybė šiuos medžio dirbinius žymėti Panemunių regioninio parko ženklu.

Šeštadienio popietę Čekauskų muziejus virto it arbatos namais. Ši idėja kilo fotografui Algirdui Jonui Repšiui, geram lekėtiškių bičiuliui ir kaimynui iš Kuro kaimo (Kauno r.).

Algirdas Jonas juokavo – kokie arbatos namai be arbatinukų... Todėl jis susirinkusiems pristatė savo nedidelę, bet labai unikalią jų kolekciją. A. J. Repšys turi ir dar vieną pomėgį – jis renka įvairias žoleles ir sako, kad tai privertė daryti staiga užklupusi liga.

„Šiandien norime pakalbėti apie gamtos dovanas. Nes gamta yra be galo mums dosni, tik mūsų supratimas apie gamtos galias yra šiek tiek mažas. Kai mane užklupo liga, aš pradėjau ieškoti ir gamtos pagalbos, ne tiktai medicininės“, – atviravo A. J. Repšys.

Į popietę užsukęs žolininkas B. Marčius pasakojo, kad Lekėčiai yra labai dėkinga vieta rinkti įvairias vaistažoles, ypač daug mėlynių, kurios stiprina regėjimą. Auga šaltalankiai, erškėčiai, gaurometis, kurio arbata gerina virškinimą, labai retas augalas – vaistinė veronika. Žolininkas rekomendavo kasmet pasirinkti gilių ir išsivirti gilių kavos, kuri, anot jo, stiprina organizmą ir kaulus, bei pasigaminti kiaulpienių šaknų kavos, kuri mažina cholesterolio kiekį kraujyje.

„Prie Nemuno radau gudobelės, tai širdies duona. Kartą dienoje atsigerkite, būsite žvalūs. Iš gamtos galite pasiimti gysločių lapų, čiobrelių, aviečių lapų ir turėsite puikius vaistus gydant bronchus“, – patarimus dalijo žolininkas.

Įsitikinti žolininko pasakojimais apie puikų kai kurių žolelių aromatą galėjo visi, atskubėję į Čekauskų muziejų, – buvo siūloma paragauti bergenijos arbatos. Bergenija auga bene kiekvieno darželyje. Arbata turi labai malonų originalų kvapą ir skonį, ją rekomenduojama gerti ne prieš miegą, nes veikia tonizuojančiai.

Muziejaus svečiai ne tik ragavo įvairių žolelių, surinktų iš Lekėčių apylinkių, arbatos, bet ir bendruomeniškai šnekučiavosi apie artėjančias šventes.

Prasmingai nuskambėjo popietėje dalyvavusio Lekėčių šv. Kazimiero parapijos kunigo Ričardo Kmito palinkėjimas susirinkusiems: „Gražaus visiems adventinio laikotarpio, gražaus pasiruošimo savo namuose ir savo širdyse belaukiant kūdikėlio Jėzaus užgimimo.“

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti


Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos