Sintautų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią papuošė kriūkiečio tautodailininko Andriaus Bieliuko kūrinių paroda „Medžio darbai“. Tiesa, eksponuojami ne patys darbai, o jų fotografijos. Parapijos klebonas papasakojo apie kryžių paskirtį, statymo papročius ir tikslus.

Vasario 17 d., tuoj po šv. Mišių, parodą pristatęs jos autorius A. Bieliukas pasidžiaugė, kad paroda atkeliavo į Sintautus. Autorius prisipažino, kad kryždirbystės kelias prasidėjo būtent Sintautuose, kuomet dalyvavo Sintautų akademijos surengtame projekte „Kryždirbystės tradicijų tąsa senajame Sintautų valsčiuje“. Pirmoji Andriaus paroda taip pat buvo surengta Sintautuose.

„Mano didžiulė svajonė buvo surengti kryždirbystės darbų parodą bažnyčioje. Šiandien labiausiai noriu padėkoti tautodailininkei Ritai Mockeliūnienei už iniciatyvą surengti šią parodą“, – sakė A. Bieliukas, nusprendęs savo kūrinius užfiksuoti fotografijose, nes jie pasklidę po visą Lietuvą. Nuotraukų autorius – fotografas Vidas Venslovaitis.

Parodoje „Medžio darbai“ rodomi A. Bieliuko kryžiai, stogastulpiai, koplytstulpiai, šventųjų skulptūros ir kiti dirbiniai.

 „Man labiausiai patinka drožti kryžius... Kiekvienas išdrožtas kryželis, kiekviena skulptūrėlė yra išgyventa, padaryta iš širdies“, – prisipažino tautodailininkas.

A. Bieliukui  užsakymų netrūksta: vieni prašo kryžiaus, tinkamo kapinėse, kitiems jo reikia žymiam žmogui pagerbti, tretiems – prie savo sodybos pasistatyti. Andrius pasakoja, kad kryžių pagaminti  prašo daugiausiai vyresnio amžiaus žmonės. Daug kryžių A. Bieliukas prikėlė naujam gyvenimui – juos restauravo. Andrius prisipažįsta, kad jau nebeskaičiuoja, kiek jų yra išdrožęs, sako, kad šio amato specialiai nesimokė, tačiau visuomet pasikonsultuoja su kitais kryždirbiais. Kryžiui reikia tvirtos medienos, kuri gali atlaikyti liūtis, sniegą, bėgančius metus. Tam labiausiai tinka ąžuolas.

Sintautų parapijos klebonas Artūras Vaškevičius priminė, kad Lietuvos kryždirbystė prieš beveik du dešimtmečius buvo įtraukta į UNESCO Žmonijos nematerialiojo ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą. Ne be reikalo – nors kryžiai daromi ir statomi visame krikščioniškame pasaulyje, lietuviški išsiskiria savo puošnumu, tradiciniais motyvais.

Kunigas, pasakodamas apie kryžių paskirtį, statymo papročius ir tikslus, akcentavo, kad jei kryžius statomas su vadinamąja Dievo mūka (nukryžiuotojo Jėzaus atvaizdu), jis simbolizuoja Jėzaus mirtį ant kryžiaus. O jeigu kryžius statomas be Dievo mūkos, tai jis simbolizuoja ne kančią ir mirtį, bet Jėzaus priskėlimą iš mirusiųjų. Kunigas kvietė stabtelėti prie kiekvieno A. Bieliuko darbo ir atidžiai apžiūrėti, galbūt susimąstyti.

„Man dažnai kyla mintis, kodėl pakelėse, prie sodybų stovinčiais aptrešusiais kryžiais niekas nesirūpina. Iš tiesų Andrius prisideda prie jų atnaujinimo. Taip vieni kryžiai Lietuvoje miršta, kiti gimsta... Manau, kad šiandien kryžiaus simbolinė prasmė yra išblėsusi, nes yra sumenkęs žmonių tikėjimas“, – kalbėjo klebonas.