Balandžio 13 d. Šakių kultūros centro salėje vos tilpo liaudiško šokio mylėtojai, susirinkę į Girėnų laisvalaikio salės pagyvenusiųjų liaudiškų šokių grupės „Girėnai“ 40 metų kūrybinės veiklos šventę. Prasmingą jubiliejų švenčiančius girėniškius atvyko pasveikinti kolegos ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos, rajono vadovai bei draugai.

Garsina savo kraštą

Girėnų pagyvenusiųjų žmonių šokių kolektyvo veiklos pradžia skaičiuojama nuo 1979 metų, kai Bronė Sakalauskienė subūrė energingų, mėgstančių šokį, bendravimą žmonių būrį. Kad Girėnuose augtų meno mėgėjų veikla, prisidėjo ir tuometiniai „Taikos“ kolūkio vadovai Benjaminas Kamaitis, Zigmas Povilaitis. Bėgo metai, 40 metų, rodos, lėkte pralėkė ir šiandien kolektyvo vardas „Girėnai“ skamba ne tik Šakių krašte, bet ir visoje Lietuvoje: jie dalyvavo visose respublikinėse dainų ir šokių bei pasaulio lietuvių dainų šventėse. Jie ne tik dalyvauja, bet ir laurus skina: yra respublikinio šokių konkurso „Pora už poros“ laureatai, savo šokiais džiugino Kaliningrado, Slovakijos, Vengrijos miestų žiūrovus.

 „O kolektyvas „Girėnai“ stipriai kaip ąžuolas girioje įsitvirtinęs savo pradžios taške, Girėnų bendruomenėje, sėkmingai gyvuoja ir neša ypatingą žinią. Būti laimingu ir gyvenimu patenkintu šokančiu žmogumi – niekada nevėlu“, – apie kolektyvo kelią šokių labirintuose kalbėjo šventės vedėja Gerda Geršvaltaitytė.

Padėka entuziastingiems vadovams

Keitėsi kolektyvo vairą perimantys žmonės, keitėsi šokėjai. Bet niekada neišblėso tik girėniškiams būdinga energija ir gyvavo kolektyvas tik vadovų dėka, kurių entuziazmas neleido kolektyvui išsibarstyti. Pirmoji jo vadovė buvo Kristina Kontrimavičiūtė-Nainienė, o jos pradėtą darbą vėliau tęsė ir gražius pėdsakus paliko kiti vadovai: Ingrida Vaitkevičienė, Arvydas Nazaras, Kazys Motūza, Antanas Sperauskas.

K. Kontrimavičiūtė-Nainienė kalbėjo, jog girėniškiai šiuo metu pasidarė techniškesni ir kad turi savotišką braižą – yra originalūs, ji linkėjo kolektyvui ateityje skinti laurus ir laimėti „Aukso paukštę“.

Šiandien prie kolektyvo „Girėnai“ vairo stovi Šakių miesto liaudiškų šokių ekspertė, laureatų kalvės meistrė, vadovė Vitalija Venienė, kuri sako, kad visada buvo šalia girėniškių, jautė šių žmonių begalinį nuoširdumą, todėl prieš šešerius metus, paprašius vadovauti kolektyvui, negalėjo atsisakyti. Mokytoja, keturių šokių kolektyvų vadovė skuba vakarais pas girėniškius ir prisipažįsta, kad  šokis tapo neatsiejama jos gyvenimo dalimi.

„Tas jų nuoširdumas ir paprastumas paperka. Aišku, aš esu reikli. Aš juos labai myliu ir branginu, nes kiekvienas šokėjas yra aukso vertės. Mes keičiamės, senstam ir jėgos ne tos, ir kojos nutrintos būna, bet to scenoje nerodom, nes mūsų dūšia šoka. Scenoje turi šokti ne tik kojos, bet ir akys, veidas“, – kalbėjo V. Venienė.

Į šventę atvyko ir buvę šokėjai, kurie „Girėnų“ šokių kolektyve lankė repeticijas, koncertavo, juokėsi ir turėjo gražų gyvenimo etapą, jie buvo pasitikti skambiais plojimais ir gėlių puokštėmis.

It šeima

Kolektyvas „Girėnai“ ir liaudiškų šokių grupė „Pynė“, kuriai vadovauja V. Venienė – tai lyg vienos šeimos nariai. Šiai šventei jie paruošė premjerą – teatralizuotą vyrišką šokį „Gaidys“. Jaunučiai „Pynės“ vyručiai ir pagyvenusiųjų grupės „Girėnai“ šokėjas Raimundas Nazaras energingai lakstė po sceną, o jų užsidegimas sulaukė gausių žiūrovų plojimų. Labai jautrų, šeimynišką, moterišką šokį „Motinėlė obelėlė“, kurio metu susijungė net keturios kartos, padovanojo ir šių kolektyvų moterys.

Šiuo metu šokių grupėje „Girėnai“ šoka aštuonios poros, daugelį šokėjų visi gerai pažįsta, renginio vedėja kiekvieną apibūdino: rūpestingoji Irena Šakėnienė, geros nuotaikos skleidėjas Jonas Jakaitis, jauniausia šokėja Loreta Mureikienė ir kiti. Norėtųsi paminėti, kad kolektyve šoka ir šeimyniniai duetai – Virginija ir Vladas Ratkevičiai, Zina ir Zigmas Aštrauskai bei Irena ir Jonas Sakalauskai. Negalime nepaminėti, kad kolektyve šoka ir Zigmantas Venys, kolektyvo vadovės Vitalijos vyras. O štai J. Sakalauskas šiame kolektyve nuo pat pirmųjų dienų. Teiraujamės, kodėl?

„Tai kad čia Girėnai... Tai yra neatsiejama dalis nuo manęs. Kultūriniame gyvenime aš čia dalyvauju nuo mažumės“, – emocijų neslepia Jonas ir tvirtina, kad dar pasiryžęs šokti ir toliau. Panašios nuomonės ir kita kolektyvo veteranė A. Jonuškienė, kuri tvirtino, jog tiek metų šoka dėl puikių kolektyvo narių.

„Neišdidūs, neužsigaus, visada linksmi. Šokti dar noriu, kojos neša, jei tik galva leis“, – sakė ji.

Už meilę šokiui

Kūrybinės veiklos sukakties proga kolektyvą „Girėnai“ pasveikinti atvyko visas būrys svečių – pirmasis į sceną užlipęs rajono savivaldybės meras Edgaras Pilypaitis pirmiausiai padėkojo šiandien girėniškius kantriai į sceną vedančiai vadovei V. Venienei ir įteikė padėkos raštus „Girėnų“ kolektyvo nariams A. Jonuškienei, J. Sakalauskui bei Irenai ir Viktorui Šakėnams, kolektyve šokantiems nuo pirmųjų jo susikūrimo dienų.

Rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Aurelija Papievienė perdavė Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktoriaus Sauliaus Liausos sveikinimą kolektyvui ir jų vadovei bei pažadėjo, kad savivaldybė kolektyvą parems finansiškai. Anot Aurelijos, „gal jau kieno ir batai prakiuro ar prijuostė suplyšo“. Su dovanomis „Girėnų“ šokėjams atskubėjo ir Seimo narė Irena Haase, kuri V. Venienei linkėjo niekada nesiskirti su šokiu ir dar ilgai perduoti savo patirtį vaikas, jaunimui, suaugusiems, o visiems šventės dalyviams linkėjo tiesiog pradėti šokti, „tuomet būsim visuomet jauni ir gražūs“. Šakių kultūros centro direktorius Raimondas Januševičius įteikdamas visiems „Girėnų“ šokėjams po druskinę linkėjo, kad nepritrūktų druskos, kai tiek sūraus prakaito šokėjai išlieja repeticijų metu.

Pasveikinti „Girėnų“ ir tapti šios gražios šventės dalimi atvyko ne tik rajono kolektyvai, bet ir svečiai iš Vilniaus, Joniškio, Radviliškio, Panevėžio bei Kabile (Latvija).

Šventės pabaigoje savo vadovei už reiklumą dėkojo ir „Girėnų“ šokėjai.

„Pirmiausiai norėtume atsiprašyti vadovės, kad galbūt ne viską įvykdėme, ką jinai iš mūsų reikalauja. Bet mes dar jauni, pasitaisysim...“ – visų šokėjų vardu dėkojo J. Sakalauskas.